Dar būdama paaugle prie Jaunųjų maltiečių judėjimo prisijungusi Neringa Sukauskaitė iš karto pajuto, kad yra ten, kur ir turėtų būti.
Jauną merginą sužavėjo organizacijos idėja ir jos propaguojamos vertybės. Šiandien Jaunieji maltiečiai Neringai suteikia ne tik patirtį, bet ir duoną kasdienę – mergina prieš keletą metų tapo šios organizacijos vadove. Vis dėlto, tai nėra darbas, iš kurio norisi sprukti vos pasibaigus darbo valandoms. Neringa Jaunųjų maltiečių veiklai atiduoda nemažą dalį savęs ir kelia ambicingus tikslus, susijusius su savanoryste. Ši veikla jai suteikia tokį stiprų grįžtamąjį ryšį, kad Neringa nesigaili skirianti jai tiek daug laiko. O labiausiai merginą džiugina kartais net negirdima, tačiau širdimi juntama nuoširdi padėka iš likimo nuskriaustų žmonių, kuriems padeda Jaunųjų maltiečių organizacija. Apie tai, kokių paskatų vedami jaunuoliai atkeliauja į šią organizaciją, kokias pagrindines veiklas vykdo savanorių gretos ir kuo savanoriška veikla siejasi su pilietiškumu, pasakoja Neringa.
Neringa, į Jaunųjų maltiečių gretas patekai būdama keturiolikos metų. Ar nuo jaunų dienų jautei poreikį pagelbėti kitiems, užsiimti prasminga veikla, būti naudinga visuomenei?
Mane visuomet lydėjo noras įprasminti laiką ir realizuoti save kokioje nors srityje. Mokykloje pasižymėjau žingeidumu ir aktyvumu. O savanorystė Jaunuosiuose maltiečiuose mane sudomino dėl savo išskirtinumo. Prieš keturiolika metų savanorystė nebuvo labai populiarus reiškinys, todėl norėjosi išbandyti save naujoje, nepažintoje veikloje ir tapti dalimi „kažko didesnio“. Šia veikla mane sudomino viena draugė. Kuomet prisijungiau prie Jaunųjų maltiečių, kaipmat supratau, kad man patinka šios organizacijos propaguojamos vertybės ir tai, kad pati veikla nukreipta į kilnų tikslą. Tiek ši bendruomenė, tiek pati savanorystės idėja man atrodė labai nuoširdi ir tikra. Kaip matyti, ši veikla mane tikrai užbūrė, nes iki šiol gyvenimo keliu keliauju būtent su šia organizacija.
Prieš keletą metų tapai jaunųjų maltiečių vadove. Kokios šiandien yra tavo pareigybės organizacijoje?
Mano darbas yra susijęs su jaunais žmonėmis, kuriuos vienija savanorystė. Galiu patikinti, kad mano darbas yra labai įdomus, įvairialypis ir neleidžiantis stovėti vietoje. Keliu ambicingus ir didelius tikslus, tad, kartais juokaudama sau sakau, kad negaliu judėti lėčiau, nei juda jaunas žmogus. Darbe man tenka patirti nemažai iššūkių. Esu atsakinga už Jaunųjų maltiečių veiklą Lietuvoje, o tai reiškia, jog koordinuoju net 19 grupių veiklą, rūpinuosi jų plėtra, plėtoju nacionalinius projektus ir veiklas. Taip pat man tenka vesti mokymus (ši veikla man labiausiai patinka, nes tenka būti arti jaunų žmonių ir jų pasaulio), organizuoti renginius. Praėjusiais metais prie Jaunųjų maltiečių veiklos prijungėme Jaunųjų paramedikų programą, todėl darbas įgavo naujų atsakomybių. Taip pat esu „MYIN“ (angl. „Malteser Youth International Network“) narė, tad tenka Lietuvos Jaunuosius maltiečius atstovauti ir Europoje.
Į kokias veiklas yra orientuoti jaunieji maltiečiai?
Jaunųjų maltiečių veiklą sudaro 5 sritys: socialinė veikla, dvasinis ugdymas, mokymai, bendruomenės stiprinimas ir pirmoji pagalba (jaunųjų paramedikų programa). Kviesdami jaunus žmones užsiimti ne pelno siekiančia veikla jiems siūlome savanorystę socialinėje srityje. Kaip suaugę žmonės, savanoriaujantys maltiečių gretose, taip ir jaunimas savo veiklą nukreipia į tris pagrindines tikslines grupes: vienišus, žemiau skurdo ribos gyvenančius senelius, nesaugumus patiriančių šeimų vaikus ir neįgaliuosius. Tad savanoriškos veiklos organizuojamos bendraujant būtent su šiomis grupėmis. Jaunimas bendrauja su senyvo amžiaus žmonėmis, neša maistą į namus, padeda jiems buityje, organizuoja įvairius užsiėmimus senelių namų bendruomenėse, taip pat savanoriauja maltiečių vaikų dienos centruose, organizuoja įvairias paramos akcijas, įsitraukia į nacionalinius projektus.
Kadangi situacija per paskutinius du metus pasikeitė ir kontaktinė savanorystė tapo apribota, išbandėme nuotolinę savanorystę ir ji labai pasiteisino. Jaunuoliai kalbėdavo telefonu su vyresnio amžiaus žmonėmis, taip juos morališkai palaikydami pandemijos metu, taip pat mokė vyresnio amžiaus asmenis kompiuterinio raštingumo. Na, o mokymąsi apie savanoriškas veiklas padeda įsisavinti ir vidinė Jaunųjų maltiečių mokymų komanda, kurią sudaro jauni mokymų vadovai, kažkada buvę aktyviais savanoriais. Mokymų komandos tikslas yra kelti jaunųjų savanorių kompetenciją ir stiprinti Jaunųjų maltiečių grupes.
Kokių paskatų vedini jaunuoliai dažniausiai atkeliauja į Jaunųjų maltiečių organizaciją?
Dažniausiai pasitaikantys motyvai – tai noras įprasminti save bei prisidėti prie prasmingų veiklų, taip pat stiprios bendruomenės paieškos, noras plėsti draugų ratą, žinių poreikis ir vertybinės nuostatos. Negalėčiau išskirti, kuris motyvas yra lyderiaujantis, nes dažniausiai jų būna ne vienas. Aktyvi savanorystė socialinėje veikloje padeda siekti Jaunųjų maltiečių tikslo – jauno žmogaus ugdymo per savanorišką veiklą. Tad ši veikla jaunam žmogui yra įrankis ir galimybė augti, tobulėti ir mokytis daugybės dalykų tiek apie save, tiek apie kitus.
O ar galėtum teigti, kad maltiečių organizacija ugdo jaunų žmonių pilietiškumą, padeda jam skleistis?
Vienareikšmiškai taip! Pilietiškas jaunuolis, mano manymu, yra tas, kuris įsitraukia į tai, kas jį supa ir kuriam rūpi tai, kas vyksta visuomenėje, kurios dalimi yra jis pats. Tad, jei jaunas žmogus įsitraukia į veiklas, kurios yra nukreiptos į skurdo mažinimą ar socialinio jautrumo stiprinimą, jis tampa aplinkos, kuri jį supa, problemų sprendėju. O tai jau yra tikrų tikriausia pilietiškumo apraiška. Toks jaunas žmogus neužsimerkia, o imasi veiksmų, todėl tai rodo, kad jis yra pilietiškai aktyvus. Savanorystė dažnam jaunam žmogui tampa erdve atsakomybės jausmui ugdyti, o šis jausmas labai reikalingas sąmoningam piliečiui. Aš manau, kad po pilietiškumo sąvoka slypi kur kas daugiau dalykų nei galime įsivaizduoti. Tad socialiai atsakingo žmogaus sąmonėje, mano nuomone, natūraliai turėtų kilti pojūtis „man rūpi“.
Galbūt galėtum įvardinti kelias labiau įsiminusias pilietines akcijas, kurias jums su savanorių būriu teko vykdyti?
Praėjusiais metais vykdėme komunikacinę akciją „Pilietiškumas = savanorystė = Lietuva“, kurios metu plėtojome temą apie tai, kad savanorystė yra viena iš pilietiškumo formų. Kaip ir minėjau prieš tai, jei būti pilietišku reiškia aktyvų įsitraukimą į aplinkos problemų sprendimą, tuomet daugelį iniciatyvų galime laikyti pilietiškomis. Taip pat galėčiau paminėti ir iniciatyvą „Jungiant kartas“, kuomet Jaunieji maltiečiai aktyviai įsitraukė į telefoninius pokalbius su senjorais, taip juos palaikydami karantino laikotarpiu. Tai buvo jautri ir be galo graži akcija, kuri pagelbėjo vienišiems pagyvenusiems asmenims bei leido jiems pasijusti reikalingiems, ypač turint omenyje sudėtingą pandeminę padėtį.
Ar tiesa, kad savanorystė – ne kiekvieno žmogaus kelias? Kodėl vieniems jaunuoliams savanorystės idėja artima, o kitų ji netraukia?
Norint suvokti, ar pelno nesiekianti veikla yra „tavo kelias“, pirmiausia reikia pabandyti savanoriauti. Nepabandžius sunku tai įvertinti. Savanorystė turi daugybę įvairiausių formų. Savanorystė Jaunuosiuose maltiečiuose dažniausiai yra vykdoma socialinėje srityje. Vykdant veiklą šioje srityje tenka patirti nemažai emocinio krūvio, tačiau tai ugdo ir stiprina. Ar tokia savanorystė domina visus? Ne visus, tačiau tai – pasirinkimo klausimas. Manau, savanorystė negali pasiteisinti tuomet, kai savanoriaujant nėra išpildomi žmogaus lūkesčiai. Pavyzdžiui, jaunuolis ateina į organizaciją dėl vertybių, kurias ji propaguoja, tačiau organizacijos veiklose tos vertybės, deja, neatsispindi. Iš tiesų, pelno nesiekiančių veiklų praktika Lietuvoje dar tik formuojasi. Yra šalių, kuriose ši veikla yra kaip savaime suprantamas dalykas, nes ten yra susiformavusios gilios šios veiklos tradicijos. Vis dėlto džiaugiuosi, kad kuo toliau, tuo labiau savanoriška veikla mūsų šalyje tampa priimtina idėja. Lietuvoje savanoriauja ne tik jaunuoliai ar suaugusieji, bet taip pat ir šeimos. O tai nuo pat mažų dienų ugdo supratimą, kokia svarbi yra ši veikla.
Ką tau pačiai suteikė ilgametė veikla Jaunųjų maltiečių gretose?
Savanorystės indėlis į mano pačios gyvenimą – labai didelis. Užsiimdama savanoriška veikla praplėčiau savo požiūrį į žmones, išmokau empatijos, sustiprinau tolerancijos jausmą, susiradau labai stiprią, palaikančią ir priimančią mane bendruomenę. Daug dalykų išmokau apie save pačią. Be to, ši veikla leido pastebėti savo silpnąsias ir stipriąsias puses. Savanorystė man buvo (ir tebėra) mane turtinanti asmeninė kelionė. Stiprinau save kaip asmenybę, ir tai, kaip dabar žiūriu į pasaulį, yra svarbus savanoriškos veiklos nuopelnas.
Per savo veiklą maltiečių ordine esi atlikusi daugybę gerų darbų likimo nuskriaustiems žmonėms. Ar pati jauti vadinamąjį grįžtamąjį ryšį – ar esi laiminga, džiaugiesi kasdienybe?
Atliekant savanorišką veiklą galima justi, kaip stipriai veikia grįžtamasis ryšys. Žmonės, kuriems pagelbėjai, gali nieko tau nesakyti, bet galima justi jų dėkingumą ir tai tikrai suteikia nuoširdžių emocijų. Džiaugiuosi, kad savanoriaujant susiradau draugų, kurie yra nuostabūs žmonės, supantys mane iki šiol. Tai – viena geriausių dovanų, kurią man galėjo suteikti ši veikla. Nors dabar Jaunieji maltiečiai yra tapę mano oficialiu darbu, tačiau galiu pasakyti, kad ši grupė yra labai didelė mano gyvenimo dalis. Esu visiškai atsidavusi šiai veiklai. Na, o dirbant su jaunimu dažnai tenka matyti, kaip juos stiprina ir keičia pelno nesiekianti veikla – man tai yra pati didžiausia dovana ir motyvacija judėti pirmyn. Labai džiugu prisidėti prie jauno žmogaus brandos!
