Metai pase ne visada pasako, kaip elgiamės tada, kai kas nors mus sukritikuoja, nuvilia, atstumia ar supykdo. Vienos gebame stabtelėti ir pasakyti, ką jaučiame, kitoms emocija pirmiausia liepia pulti, bėgti arba užsidaryti. Šis 8 klausimų testas padės pažvelgti į tai, kaip tvarkaisi su stresu, konfliktais, nesaugumu, kritika ir savo pačios jausmais.
Svarbu: „emocinis amžius“ čia nėra klinikinė ar mokslinė diagnozė. Tai populiariosios psichologijos būdas apibūdinti mūsų emocinio reguliavimo įpročius. Testas nėra standartizuotas psichologinis vertinimas, todėl žiūrėk į rezultatą kaip į progą geriau save pažinti.
Kodėl tavo emocinis amžius gali skirtis nuo metų pase?
Įsivaizduok: draugė neatrašo visą dieną. Viena moteris pagalvos, kad ji tikriausiai užsiėmusi. Kita pradės svarstyti, ar nepasakė ko nors ne taip. Trečia supyks ir nuspręs pati neberašyti kelias dienas.
Situacija ta pati, tačiau reakcijos visiškai skirtingos.
Psichologijoje emocijų reguliavimu vadinami procesai, padedantys pastebėti, suprasti ir valdyti savo emocines reakcijas. Tai nereiškia, kad brandus žmogus niekada nesupyksta, nepavydi ar neįsižeidžia. Daug svarbiau tai, ką su tuo jausmu darome.
Kartais didelis skirtumas atsiranda tiesiog tarp impulso ir veiksmo. Supykusi gali parašyti žinutę tą pačią sekundę arba padėti telefoną, trumpam atsitraukti ir grįžti prie pokalbio tada, kai jau gali aiškiau pasakyti, kas iš tiesų tave įskaudino.
Būtent tokius kasdienius pasirinkimus ir apžvelgia šis testas.
8 klausimai: koks tavo emocinis amžius?
Prie kiekvieno klausimo pasirink atsakymą, kuris geriausiai apibūdina tavo įprastą reakciją. Nesirink varianto, kuris atrodo brandžiausias – rinkis tą, kuris dažniausiai esi tu.
Suskaičiuok visų 8 atsakymų taškus. Tada žemiau pasirink savo surinktų taškų intervalą ir pamatysi rezultatą.
8–14 taškų
Emocijos dažnai perima vairą
Kai jautiesi įskaudinta, sukritikuota ar nesaugi, reakcija gali ateiti greičiau, nei spėji pagalvoti, kaip iš tiesų norėtum pasielgti.
Galbūt supykusi iš karto atrašai. Gal užsisklendi. Gal kito žmogaus tylą greitai palaikai atstūmimu. Šis rezultatas nepasako, kodėl taip reaguoji, tačiau gali rodyti, kad stiprias emocijas tau kartais sunku išbūti ramiai.
Kai kitą kartą pajusi stiprią reakciją, prieš rašydama, skambindama ar priimdama sprendimą paklausk savęs: „Ką dabar jaučiu ir ko man iš tikrųjų reikia?“
15–21 taškas
Save jau supranti, bet emocijos kartais aplenkia
Tu jau gana gerai pastebi savo reakcijas ir dažnai supranti, kaip norėtum elgtis. Tačiau realioje situacijoje emocija kartais vis dar būna greitesnė už racionalų atsaką.
Vieną dieną ramiai pasakai, ko tau reikia, o kitą vėl nutyli. Kartais kritiką priimi gana ramiai, o kartais vienas sakinys sukasi galvoje visą vakarą.
Pabandyk jausmus įvardyti kuo tiksliau: ne tik „man blogai“, o „esu nusivylusi“, „pavydžiu“, „nerimauju“ ar „jaučiuosi atstumta“.
Kuo geriau supranti, kas vyksta tavo viduje, tuo lengviau pasirinkti, ką su tuo daryti.
22–27 taškai
Tavo emocijų reguliavimo įgūdžiai gana brandūs
Tu gana gerai pastebi, kas vyksta tavo viduje, ir dažniausiai gebi nepasiduoti pirmajam emociniam impulsui.
Tai nereiškia, kad niekada nesupyksti ar nepasakai ko nors ne taip. Skirtumas tas, kad dažniau gebi grįžti prie situacijos, ją apmąstyti, prireikus atsiprašyti arba aiškiau pasakyti, ko tau reikia.
Tavo stiprybė – gebėjimas sustoti ir pažvelgti į situaciją ne vien per pirmąją emociją.
Tik nepamiršk: emocinė branda nėra pareiga visada visus suprasti. Kartais visiškai sveika pasakyti: „Aš šito nenoriu“, „man tai netinka“ arba „dabar neturiu tam jėgų“.
28–32 taškai
Tavo emocijų reguliavimo įgūdžiai labai stiprūs
Tavo atsakymai rodo, kad dažniausiai gebi gana ramiai tvarkytis su stipriomis emocijomis. Moki atskirti jausmą nuo fakto, kritiką – nuo savo vertės, o vieną konfliktą – nuo visų santykių vertinimo.
Taip pat, panašu, gana aiškiai atpažįsti savo poreikius ir gebi nustatyti ribas.
Tačiau aukštas rezultatas nereiškia, kad privalai visada būti rami ir racionali. Emocinė branda nėra nepriekaištinga savikontrolė.
Gali verkti. Gali pavydėti. Gali supykti. Gali pasakyti, kad tau skauda ar paprašyti pagalbos.
Svarbiausia ne tai, ar patiri nemalonias emocijas, o tai, kaip su jomis elgiesi.
Šis testas skirtas savistabai ir pramogai. Jis nėra standartizuotas psichologinis vertinimas ar diagnozė.
30 dienų eksperimentas emociniams įgūdžiams stiprinti
Rezultatas nėra nekintantis. Emocijų reguliavimo būdai gali keistis kartu su savistaba, patirtimi ir naujais įpročiais.
Jei nori mėnesį skirti sau, pradėk nuo trijų labai paprastų dalykų.
Vienas sakinys per dieną
Kiekvieną vakarą užbaik sakinį:
„Šiandien jaučiausi… nes…“
Nebūtina rašyti dienoraščio puslapiais. Užtenka vienos ar dviejų minučių.
Svarbiausia pabandyti įvardyti ne tik tai, kas nutiko, bet ir jausmą, kurį situacija sukėlė.
Po kelių savaičių gali pradėti matyti pasikartojančius modelius: kas tave labiausiai suerzina, kada linkusi užsidaryti, kokiose situacijose peržengi savo ribas ir kas padeda greičiau grįžti į pusiausvyrą.
Konflikto metu neskubėk atsakyti
Nėra stebuklingo minučių skaičiaus, po kurio pyktis automatiškai išnyksta.
Tačiau jeigu jauti, kad rašysi ar kalbėsi vien tam, kad išlietum pirmą emocijos bangą, suteik sau pauzę.
Tai gali būti 10 minučių, pasivaikščiojimas aplink namą, dušas ar tiesiog telefonas, kelioms minutėms padėtas į šalį.
Tikslas nėra užgniaužti emociją. Tikslas – neleisti vienai stipriai akimirkai nuspręsti, ką pasakysi žmogui, kuris tau svarbus.
Nepamiršk kūno
Emocijų reguliavimas nevyksta vien galvoje.
Miegas, fizinis aktyvumas, reguliarus maistas ir poilsis taip pat daro įtaką tam, kiek resursų turime stresui ir kasdieniams iššūkiams.
Tyrimai nurodo, kad 18–60 metų suaugusiesiems rekomenduojama miegoti bent 7 valandas per parą, o pakankamas ir kokybiškas miegas svarbus ne tik fizinei, bet ir emocinei savijautai.
Jei esi visiškai išsekusi, tavo kantrybės rezervas greičiausiai nebus toks pats kaip tada, kai esi pailsėjusi.
Tavo emocinis amžius nėra nuosprendis
Jei rezultatas nustebino, nesistenk iš jo pasidaryti dar vienos priežasties save kritikuoti.
Šis testas nepasako, kad esi „per jautri“, „sunki“ ar „nebrandi“. Jis tik padeda pastebėti, kaip šiandien dažniausiai reaguoji į nemalonias emocijas.
O tai gali keistis.
Kiekvieną kartą, kai vietoje impulsyvaus atsakymo padarai pauzę, vietoje „kas su manimi negerai?“ paklausi „kas su manimi dabar vyksta?“, o vietoje tylos aiškiai pasakai, ko tau reikia, treniruoji emocinius įgūdžius.
Ne tam, kad niekada nebesupyktum. Tam, kad net ir supykusi neprarastum savęs.
