Dvyliktąjį kartą nepriklausomos muzikos ir baltiškos kultūros festivalis „Mėnuo Juodaragis“ sutraukė begales lankytojų ir per 40 kolektyvų net iš 9 valstybių. Visą savaitgalį buvo galima grožėtis puoselėjama senovės kultūra Zaraso ežero saloje.
Festivalis, garsus iki šiol išlaikytomis savo giliomis tradicijomis ir autentiškumu, daugiau nei dešimtmetį stebina savo turtinga programa. Šiemet buvo gausu pramogų ir mažiems, ir dideliems.
Festivalį atidarė pagonišku ritualu
Festivalio lankytojai ir gerbėjai buvo kviečiami įsikurti saloje jau nuo ketvirtadienio ir jaukiai pavakaroti prie laužo šilumos, traukiant dainas.
„Mėnuo Juodaragis“ oficialiai atidarytas penktadienį. Festivalio pradžią skelbė pagonių apeigos, kurioms talkino išlaikęs archajiškas tradicijas lietuvių apeiginio folkloro kolektyvas „Kūlgrinda“ su Lietuvos krivių krivaičiu Jonu Trinkūnu priešakyje.
Senieji amatai
Amatų kieme susirinkę amatininkai ir menininkai pristatė savo darbus, supažindino su legendomis apipintomis senovės baltų tradicijomis.
Buvo galima išvysti kaip gaminamos šiaudinės skulptūros, žvejybos tinklai, pinamos juostos, siuvami rūbai, kaldinamos monetos, verpiama verpste, o po sunkių darbų atsigaivinti rinktų žolelių arbata ir pajausti pirties garų galią.
Žirgo reikšmė lietuvių pasaulėjautoje
Šių metų simbolis buvo žirgas – jais pajodinėti ar paglostyti jų juodus karčius buvo galima visoje saloje. Specialiai šiam festivaliui atvežti gyvūnai buvo pakinkyti į karietaitę, o kitais pajodinėti buvo galima prižiūrint jų dresuotojams.
Kaip teigė festivalio organizatoriai, jie neketino rekonstruoti baltų tikėjimo ir pasaulėžiūros: „etnokultūros konservavimas ir kanonizmas telieka uoliems katalogų specialistams, o Juodaragio idėja aiški ir paprasta – GYVAS širdies plakimas“.
Festivalio metu vykusios paskaitos supažindino dalyvius su archainiais simboliais ir jų reikšmėmis, buvo diskutuota apie žirgo reikšmę lietuvių pasaulėjautoje, aptariami kultūriniai skirtumai ir panašumai.
Taip pat profesorius habilituotas daktaras, istorikas, archeografas, įvertintas Lietuvos didžiojo Kunigaikščio Gedimino 4 laipsnio ordinu Antanas Tyla apžvelgė, kaip per praėjusį tūkstantmetį plėtojosi ir buvo išsaugota Lietuvos valstybinės laisvės vertybė, kokius etapus ji praėjo ir kokius svarbiausius darbus atliko tauta ir Lietuvos valstybė bei kuo jie reikšmingi Lietuvai ir Rytų Europai.
Festivalio muzika
Muzikos žanrų įvairovė leido kiekvienam išgirsti tai, kas yra miela jo širdžiai. Šiais metais vieni bene ypatingiausi svečiai „Inkubus Sukkubus“ atvyko iš Didžiosios Britanijos. Savo muzikinę karjerą pradėję 1989 metais išgarsėjo visame pasaulyje ir dabar yra žinomi kaip garsiausia britų pagoniškojo roko grupė.
Antrąjį kartą Lietuvą aplankė egzotiška grupė iš tolimos Australijos, pasivadinusi „Dandelion Wine“, žavinti viduramžių instrumentų ir šiuolaikinės elektronikos garsų sąskambiu nuo 1996 metų.
Saloje viešėjo ir daugelis kitų svečių iš užsienio. Galėjome išgirsti „Irfan“ (Bg), „Virre+“ (Est), „Trokšnu Iela“ (Lv), „Litvintroll“ (By), „Bisclaveret“ (Pl), „Baobabs“ (Lv), „Roma Amor“ (It), „Of the Wand and the Moon“ (DK).
Renginį sužavėjo merginų choras „Liepaitės“ – tai buvo didžiausias kolektyvas „Mėnuo Juodaragis“ festivalio istorijoje.
Daugiausia atlikėjų ir kolektyvų buvo iš Lietuvos, tarp jų „Donis su Rasa Serra“, „Andaja“, „Vilkduja“, „Kūlgrinda“, „Girnų Giesmės“, „Ugniavijas“, „Ramtatūris“, „Liepaitės“, „Sadūnai“ bei daugelis kitų.
Buvo palaikyta švara
Festivalio organizatoriai pasirūpino vietos švara ir lankytojams dalino kapsulės nuorūkoms išmesti.
Taip pat buvo renkamas ekologinis mokestis už įvažiavimą į renginio vietą automobiliu bei mokestis už palapinės pasistatymą. Publika buvo skatinama nešiukšlinti, jog ir po metų galėtume grįžti į švarią ir išlaikytą Zaraso ežero salą.
Griausmingas festivalio afterparty
Paskutinę vasaros dieną festivalio organizatoriai surengė dar vieną vakarėlį festivalio dalyviams ir tiems, kurie neatvyko į jį. Pačioje pradžioje vyko festivalio nuotraukų peržiūra. Pačios komiškiausios akimirkos buvo palydėtos džiugiu festivalio dalyvių juoku. Vėliau netikėtu koncertu pradžiugino australų grupė „Dandelion wine“.
Į barą susirinko didelė minia žmonių: kas sėdėjo prie stalų, kas buriavosi prie baro. Tuo tarpu daugelis apspito mažą sceną ir šoko, trypė bei kartu su grupe dainavo dainas. Patys grupės nariai dalinosi savo įspūdžiais, dėkojo dalyviams ir atliko labai nuoširdų koncertą.
„Mes neturėjom ypatingų lūkesčių, kažką pasiekti. Manau, festivalis pavyko ir atlaikė visą lietų. Po jo liko puiki nuotaika.“ – savo įspūdžiais dalinosi festivalio organizatorius Ugnius Liogė.
Paklaustas, kokia yra festivalio pagrindinė idėja, Ugnius atsakė, jog tai yra nuoširdi, gera muzika ir jungtis su mūsų šaknimis.
Atšventę simbolinį gimtadienį, organizatoriai nusprendė kitais metais nerengti tokio didelio festivalio: „2005 metais esam darę nedidelį renginį, kur bilietus galėjo įsigyti tie, kas norėjo, tačiau jų kiekis buvo ribotas, jie buvo brangesni, o pats renginys buvo mažesnio masto, su viena scena.“
Organizatorius Ugnius DELFI Gatvei pasakojo, kad organizatoriams ir festivaliui yra reikalinga pertrauka. Organizatoriai nenori daryti tokio paties festivalio kiekvienais metais ir nori šiek tiek atsipūsti.
Paklaustas, ar atlikėjai liko patenkinti festivaliu, Ugnius papasakojo, kad muzikantai ne tik buvo sužavėti festivalio vieta, tačiau kartu dėkojo už gerą įgarsinimą: „Absoliučiai visi muzikantai liko patenkinti garso aparatūra. Su Rasa Bubulyte grojo norvegai, kurie yra profesionalūs muzikantai. Jie sakė, kad tai buvo geriausias scenos garsas su kokiu jie grojo.“
