„Laisvasis universitetas būtų reikalingas net tada, jei į užsiėmimus ateitų tik vienas klausytojas,“ – „Studentų erai“ teigė vienas Laisvojo universiteto iniciatyvinės grupės narių, rašytojas ir vertėjas Darius Pocevičius.
Tačiau kol kas nei prastu klausytojų lankomumu, nei kitomis galimomis problemomis jis skųstis negali: rugsėjį Vilniuje pradėta įgyvendinti netradicinio universiteto idėja sėkmingai plėtojama.
„Netikras“ universitetas
Laisvasis universitetas (toliau LUNI) yra savanoriško mokymosi iniciatyva, grindžiama žmonių noru šviestis, diskutuoti jiems aktualiais klausimais. LUNI paskaitų temos – labai įvairios, o jas vesti gali bet kuris norintis ir ką pasakyti turintis žmogus. Konkrečių rūmų ar institutų LUNI taip pat neturi – paskaitos būna vedamos meno galerijose ir kitose neformaliose vietose.
Maža to, Laisvajame universitete niekas neužima rektoriaus, dekano ar prodekano pareigų. Kaip skelbiama jų veiklos principuose: „Laisvasis universitetas turi būti horizontalus: atsisakoma bet kokių hierarchinių struktūrų“.
Nors, atsižvelgiant į šias priežastis, LUNI negalima laikyti tikru universitetu, D. Pocevičius to nesureikšmina. Anot jo: „O kas yra „tikras“ universitetas? Jei „tikru“ universitetu vadiname konvejerinę laisvosios rinkos vergų ir valstybės tarnų gamybos liniją (jo nuomone, tokie dabar yra valstybiniai Lietuvos universitetai – aut. pastaba), tai LUNI yra „netikras“.
Studentai nevengia kritikos
Kita vertus, dviprasmiškas LUNI statusas Lietuvos švietimo įstaigų kontekste netrukdo universitetui į kas savaitę vykstančias paskaitas pritraukti 30–40 žmonių. Pagrindinė lankytojų dėmesio priežastis – įdomios paskaitų temos.
„Kriminalinės kultūros vingrybės“, „Pornografija, skonis, fliuidai“, „Nepriklausomos žiniasklaidos rūpesčiai Lietuvoje“ – tai tik keleto iš beveik 30–ies jau įvykusių paskaitų pavadinimai. Jas vedę yra populiariojoje kultūroje mažai žinomi, bet savo srityse autoritetais laikomi žmonės, tokie kaip filosofijos mokslų daktaras Vytautas Rubavičius, teatro režisierius ir aktorius Benas Šarka bei kt.
Tiesa, ne visų paskaitose apsilankiusių žmonių nuomonės yra teigiamos. „Labai gerai, kad Lietuvoje atsirado toks reiškinys kaip Laisvasis universitetas, bet jam reikia tobulėti. Paskaitos galėtų būti kokybiškesnės, joms reikėtų rimčiau pasiruošti,“ – teigė Vilniaus Gedimino technikos universiteto antrakursis Darius Malys.
Kitas studentas, Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto trečiakursis Ričardas Raščiukas pridėjo, jog „nors LUNI ir yra „apsėstas“ demokratinių idėjų, dažnai paskaitų diskusijose vyrauja tik viena nuomonė, kurios paneigti tarsi net neverta.“
D. Pocevičius į kritiką atsakė taip: „LUNI vadovaujasi „pasidaryk pats“ filosofija, todėl už paskaitų kokybę ir už viską, kas vyksta universitete, esame atsakingi mes visi. Norintys kokybiškesnių paskaitų turi galimybę patys jas surengti. Nereikia elgtis kaip klientui restorane, kuriam viskas turi būti patiekta ant lėkštutės“.
Incidentas Užupyje neturėjo didelės įtakos
Įdomu tai, jog didžiausio žiniasklaidos dėmesio LUNI sulaukė ne dėl originalios savo veiklos idėjos, o dėl precedento neturinčio įvykio pačios pirmos paskaitos metu, Užupio meno galerijoje „Galera“. „Per paskaitą į patalpas įsiveržę vaikinas ir mergina ant paskaitos dalyvių papylė du kibirus išmatų.
Išmatų kliuvo ne tik užsiėmimo dalyviams – nuo jų nukentėjo aparatūra, sienos, paveikslai. Išpuolį vykdžiusiai merginai pavyko pabėgti, tačiau jos partneris Latvijos pilietis sulaikytas“, rugsėjo 12 d. rašė naujienų portalas delfi.lt.
Nors daugeliui nesidominčių LUNI veikla žodžiai „Laisvasis universitetas“ asocijuojasi būtent su šiuo incidentu, D. Pocevičius nelinkęs jo sureikšminti: „Incidentas – nemalonus ir beprecedentinis, bet tolesnei LUNI veiklai jis neturėjo jokios pastebimos įtakos. Išskyrus gal tik tai, kad alternatyvaus meno galerija „Galera“, bijodama galimų tolesnių atakų, atsisakė mus priimti po savo stogu“, – sako jis.
Ateities planuose – LUNI plėtra
Šiuo metu LUNI iniciatyva jau yra surengta daugiau nei 20 paskaitų. Sėkmingas startas paskatino Laisvojo universiteto kūrėjus rengti ateities planus. Vienas jų, Vilniaus universiteto istorijos doktorantas, portalo anarchija.lt iniciatorius Kasparas Pocius, „Studentų erai“ LUNI ateities viziją piešė taip: „Tikimasi pačio universiteto plėtros. Tai būtų maža, taiki socialinė revoliucija: LUNI filialas gali atsirasti kiekviename miestelyje, kaime, kuriame tradicinis universitetas net neįsivaizduojamas. Jei susiburia kuo nors besidomintys ir norintys savo žiniomis dalintis kaimynai, tai jau yra „Laisvasis universitetas“. Visi tokie būreliai gali registruotis mūsų puslapyje www.luni.lt, kur taip pat galima virtualiu būdu sekti mūsų paskaitas.“
Toks geografinės LUNI plėtros modelis jau yra įvykdytas Alytuje, artimiausi metu tą padaryti planuojama Panevėžyje. Jei LUNI pavyks įsitvirtinti ir ten, tikėtina, jog po dviejų metų gali būti realizuotas D. Pocevičiaus įvardytas universiteto ateities planas: „2010 metais siekiame tapti laisvu, neformaliu savanoriško mokymosi tinklu, kuris apimtų visus didžiuosius Lietuvos miestus.“ Jis taip pat prisipažino, jog „LUNI gyvuos iki tol, kol bus bent vienas klausytojas.“ Sprendžiant iš dabartinės situacijos, klausytojų dar ilgai bus, ir ne vienas.
