Pasikalbėjome ir nejučia ėmėme glamonėtis. Viskas įvyko mano iniciatyva,
tačiau ji nesipriešino. Tai truko visą naktį. Niekada nebuvo taip gera,
net su mylima mergina.
Dvi savaites po to nebendravome, nenorėjau jai
lįsti į akis. Bandžiau ją „kabinti”, bet ji nekreipė į mane
dėmesio, o dabar, kai aš nuleidau rankas, pati pradėjo mane
„kibinti“: meiliai pasisveikina, nusišypso, pamirksi per bendras pamokas, stengiasi
atkreipti mano dėmesį, kalba apie mane su mano draugais.
Gal aš tiesiog viską sureikšminu? Nežinau, ką daryti. Esu sutrikęs. Kartą mane jau
atstūmė, bijau, kad ji tik žaidžia, juk iš pradžių aiškiai „purtėsi“
rodomo dėmesio.
Abu esame laisvi, gal mums kas nors ir pavyktų… Bijau
bandyti. Ką turėčiau daryti šioje situacijoje?
ATSAKYMAS: gal ir įkliuvai, nors nebuvai tam pasiruošęs. Aš turiu galvoje, kad prasidėjo tai kaip nuotykis, o gresia pasibaigti rimtais santykiais. Nežinau, kaip jaučiasi vaikinas, kuris lyg ir netyčia įsitraukė į naktinius žaidimus, glamones ar švelnumus, peržengusius dviejų draugų ar klasiokų santykius. Tavo laiškas rodo, kad jaučiasi gerai.
Bet galiu nutuokti, kad mergina turėjo pradėti tavęs šiek tiek šalintis ir trauktis po tos netikėtos nakties. Kodėl aš taip manau? Nes kartais atsitokėjimas, peržengus ribas, labai skaudus ir sukelia vidinius moralinius prieštaravimus.
Merginai pats įvykęs faktas gali būti keliantis nerimą, kaltės jausmą, gėdos išgyvenimą.
Mergina gali būti suglumusi dėl savo pačios poelgio. Tačiau ji gali būti pasimetusi ir dėl malonaus, svaiginančio, jaudinančio artumo patyrimo su vaikinu. Joje gali susigrumti dvi pusės: viena iš jų – moralės, o kita – aistros.
O dar tas rytinis atsipeikėjimas ir atsibudimas iš svaigulio, susijęs su baime, kad vaikinas gali būti toli gražu ne riteris ir sukelti jai nepatogumą, atskleidęs jų santykius draugams ar pažįstamiems.
Todėl nenuostabu, kad ji iš karto lyg ir neatsiliepė į „kabinimą” ar bandymą jai parodyti dėmesį po tos nakties. Ji turėjo palaukti ir įsitikinti, kokie tavo paties ketinimai ir lūkesčiai. Kai ji pamatė, kad tau patinka ne tik dėl vieno audringo nuotykio (nors ką aš galiu žinoti), tada ėmė koketuoti ir pati.
Suprantu, kad jai neramu, kai padvelkia rimtais santykiais.
Įsivaizduoju, kaip baisu, kad patinkanti mergina gali pasakyti „ne”, po to, kai jai pirmas pasakysi „taip”. Bet tai ir yra tikrų santykių kūrimo esmė, kad reikia rizikuoti, jeigu tu supranti, kad nori draugauti. Kiekvienas esame atsakingi už savo elgesį su kitu žmogumi.
Jus neatrodote, kad būtumėte penktokai ar aštuntokai, taip sprendžiu iš tavo laiško. Pakviesk ją pasikalbėti ir palik jai galimybę pačiai nuspręsti, kaip elgtis.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
