Šių metų kovo 28 d. (penktadienį) 19 val. Šventaragio slėnyje, nuo Lietuvos taikomosios dailės muziejaus iki Katedros aikštės, prasidės įspūdinga ugnies ženklų ir muzikos misterija „Šventaragio ugnys“. Šis renginys skirtas pavasario lygiadienio šventei paminėti. Apeiginius šokius šoks ir ugnį Gedimino kalne įžiebs apeiginio folkloro grupė „Kūlgrinda“.
Visos senosios archajiškosios kultūros teigia, kad egzistuoja glaudus ryšys tarp žmogaus ir visatos. Mūsų tautos kūrybiniame pavelde taip pat gausu paliktų ženklų, kurie byloja apie tobulą visatos sandarą, ypatingą harmoniją tarp mikro ir makro kosmosų.
Per svarbiausias kalendorines šventes, lygiadienius, vykdavo apeigos, reikalingos pasaulio tvarkai atstatyti. Jos skirtos apvalyti dvasią ir atkurti darną tarp žmogaus ir Kūrėjo.
Pavasario lygiadienis – tai laikas, kai diena lygi nakčiai, o saulė pateka tiksliai rytuose, leidžiasi – vakaruose. Žemdirbiškoje tradicijoje nuo pavasario lygiadienio imami skaičiuoti nauji metai.
Rudens lygiadienyje tarpininku tarp žmogaus ir dangaus tampa šviečianti juosta, išausta „už upės – anapus“, tiltu tampa medžio vertikalė, šviečiantys paukščiai, lekiojantys tarp žmonių ir dievų pasaulių, bei kalnas, ant jo nešama ugnis.
Ugnies ženklai palei medžių šaknis – tai geležinių koplytstulpių kryžių saulutės, žalvario amžiaus papuošalų, verpsčių, velykinių margučių raštai.
