Koncertas vėlavo apie pusvalandį, bet laukimas neprailgo. Žmonių susirinko gan nedaug, jie išsibarstė po visą salę.
Ant scenos užlipęs „Frailty“ vokalistas lietuviškai pasisveikino, bei, kad ir kaip bebūtų keista, pasidžiaugė publikos gausa. Vokalas skambėjo sodriai ir galingai, pirmose eilėse lingavę žmonės išties nuoširdžiai „malėsi“, tuo džiugindami muzikantus.
Tuo tarpu kiti klausytojai stovėjo vietoje, susikaupę, besimėgaudami gilaus ir jausmingo stiliaus muzika.
„Frailty“ grupė susikūrė prieš penkerius metus. Nuo tada muzikantai pretendavo tapti viena sunkiausių ir ekstremaliausių grupių Latvijoje. Maišydami greitesnius ir brutalesnius death’o bei juodojo metalo elementus su itin sunkiu funeral doom’u, „Frailty“ sukūrė kažką savito – jų muzika skamba kankinančiai sunkiai, o kartu – sielvatingai bei melodingai.
Kovo – balandžio mėnesiais turėtų pasirodyti „Frailty“ pirmasis devynių dainų albumas „Lost Lifeless Lights“.
Koncerto metu vokalas šiltai bendravo su publika. Latviams grojus ilgiau, nei valandą, klausytojai išgirdo tokias dainas, kaip „Summer Fucking Die“, „I Know Your Pain“, „The River of Serpents“, „Ariadne“ bei kitas.
Po pertraukėlės ant scenos lipo „Novembre“. Grupė tarp dainų nedarė pauzių, ir, baigę vieną gabalą, dar nenutilus būgnams, jau pradėdavo kitą – vokalistas tik pranešdavo pavadinimą. Tiek pirmosios eilės, tiek pavieniai žmonės salėje nenustygo vietoje – muzika tiesiog „vežė“.
Italų grupė „Novembre“ gyvuoja jau nuo 1990-ųjų metų, kai ją, dar kitokiu pavadinimu („Catacomb“), subūrė du broliai: Carmelo Orlando (dainuojantis bei grojantis gitara) ir Giuseppe Orlando (būgnininkas).
Maždaug po metų jie išleido savo pirmąjį demo, pavadintą „Unreal“. Nepaisant prastos įrašo kokybės, jis sukėlė žmonių, iš tuomet klestėjusios death’o kultūros, susidomėjimą.
1993 m. pradžioje išleistas EP “The Return Of The Ark”, savo neįprastu melancholišku gothic doom’u bei klasikos elementais, užkariavo pasaulio klausytojų simpatijas. Neilgai trukus „Catacomb“, pervadino grupę į „Novembre”.
1994-ųjų rudenį grupė įrašė savo debiutą “Wish I Could Dream It Again…”. Tai įvyko tuo pačiu metu, kai kiti atmosferinės scenos lyderiai tik įrašinėjo savo pirmuosius albumus. Tokiu būdu „Novembre” tapo viena iš pirmųjų grupių, grojusių išskirtinio stiliaus muziką.
Dar po dviejų metų sunkaus darbo, “Novembre” išleido savo antrąjį albumą – “Arte Novecento”, kuris perteikė grupės vystymąsi. „Novembre” pasuko dar tamsesne linkme.
1999 m. pasirodė albumas „Classica“, 2001 m. – “Novembrine Waltz”, o 2004 m. grupei teko perleisti savo pirmąjį albumą, kadangi tas buvo išparduotas itin greitai
2006 m. „Novembre“ įrašė geriausią iš savo albumų – „Materia“, o 2007-ųjų metų lapkritį pasirodė septintasis jų albumas – „The Blue.“
„Novembre“ Lietuvoje grojo apie valandą, publikai dainas „The Dream Of The Old Boats“ iš albumo „Dream d‘Azur“, „Anaemia“ iš naujojo albumo „The Blue“, „My Starving Bambina“ – iš „Classica“, ir kitas.
Vienu momentu muzikantams akimirksniu pasišalinus nuo scenos, žiūrovai sukaukė „PA-KAR-TOT!”, „Novembre“ džiaugsmingai grįžo ant scenos, ir atliko dar kelias dainas.
