Gian Luca / Pranešimas spaudai
Gian Luca / Pranešimas spaudai

Mėgaukitės šokoladu taip, kaip italai: Gian Lucos močiutės savo rankinuke slėpdavo kalnus šių saldainių

Šokolado skoniui neatsispiria daugelis, o kai kuriems be šios saldžios pagundos nepraeina nė viena diena. Visgi ar kada susimąstėte, koks buvo šokolado kelias? Būtent tai sužinosime šio sekmadienio TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „La maistas. Italija“. Gian Luca Demarco pakvies apsilankyti tikrame šokolado mieste – Turine – kuriame slepiasi viena saldžiausių Italijos paslapčių. Būtent čia prasidėjo itališko šokolado istorija.

Itališki sausainiai

Šio sekmadienio laidoje sužinosime, kaip gimė garsieji itališki saldainiai „Gianduiotto“, gaminami iš šokolado ir lazdyno riešutų kremo. Tai – mažos šokolado kalvelės, tapusios tikru Turino simboliu.

„Žinokite, kad bet kokio Turine augusio vaiko močiutė savo rankinuke visuomet turėdavo šių saldainių. Tai – visiška priklausomybė! Aš netgi buvau įsitikinęs, kad mano močiutė „Gianduiotto“ gamina rankinukuose, nes, kol buvo gyva, ji visą laiką jų turėdavo. Lietuviai galėtų galvoti, kad ji turėjo vos vieną anūką, bet čia, Italijoje, ji jų turėjo aibę. Ir vis tiek visais metų laikais ji kiekvienam turėdavo po „Gianduiotto“. Tai – visiška vaikystė ir vienintelis šokoladukas, sugalvotas ir sukurtas Italijoje“, – sakys Gian Luca.

Čia, Turine, susipažinsime ir su geru Gian Lucos bičiuliu bei mokytoju Lorenzo Zuccarello, kuris jau 25 metus gamina garsiuosius itališkus saldainius. O visi laidos žiūrovai turės galimybę išgirsti visas šios recepto paslaptis ir perkelti jas į Lietuvą.

O ar žinojote visą šokolado istoriją?

Centrinėje Amerikoje prieš tūkstančius metų gyvenę majai ir actekai kakavos pupeles laikė šventa dievų dovana. Iš jų jie gamino gėrimą, kuris, priešingai nei galėtume tikėtis, buvo aitrus, gardintas čili ir kitais prieskoniais. O ir mėgautis juo galėjo tik valdovai ir kariai. Tikėta, kad toks gėrimas suteikia jėgų.

Į Ispaniją šokoladas atkeliavo daug vėliau, ir iš čia pasklido po visą Europą. Čia jo skonis pasikeitė – prancūzai ir italai kartųjį gėrimą ėmė gardinti cukrumi, vanile ir pienu.

Toks šokoladas, kokį pažįstame šiandien, gimė ir dar vėliau – tik XIX amžiuje, kai šveicarai ir italai išmoko iš kakavos atskirti sviestą ir masę. Tuo metu atsirado ir pirmosios šokolado plytelės, triufeliai bei šokoladiniai batonėliai – mažos laimės formos, kurias pažįstame iki šiol.

O šiandien mėgaujamės net keliomis skirtingomis šokolado rūšimis. Juodasis šokoladas – arčiausiai to, ką pažinojo majai. Pieniškas šokoladas gimė Šveicarijoje, kai konditeris Danielis Peteris sumaišė kakavą su sutirštintu pienu. O baltasis šokoladas yra gaminamas tik iš kakavos sviesto, bet be tamsios kakavos masės, todėl jo skonis švelnus, primenantis pieną ir vanilę.

Tradiciniai „Gianduiotti“ saldainiai

Ingredientai:

  • 30 proc. lazdyno riešutų pastos;
  • pieniškas šokoladas;
  • juodasis šokoladas.

Gaminimo eiga

Viską sudedame į specialią mašiną, kad susilydytų į vieną masę. Šokolado ir lazdyno riešutų pastos kremą supilame į formeles ir padaužome, kad dingtų oro burbuliukai. Dedame į šaldytuvą, kol sustings.

Tiesa, tikslių gramų atskleisti negalime, nes tai – šokolado parduotuvės savininko paslaptis. Bet eksperimentuokite savo namuose ir suraskite unikalų „Gianduiotti“receptą!