„Už laimę”, „už pergalę”, „už sveiktą”, „už tave, jus ir mane..” – įvairūs tostai, palinkėjimai ir kiti malonūs žodžiai palydi alkoholio dozę į skrandį. O tie, kurie negeria ir nekilnoja stikliukų su tauriaisiais gėrimais yra nelaimingi? Nesveiki? Toli gražu ne. Panašu, kad sulčių gėrimas vietoj alaus, taip pat turi savo vertę. Gal net didesnę…
Kaip žinia, žodis abstinencija reiškia susilaikymą. Abstinencija turi be galo daug rūšių: alkoholio, narkotikų, lytinių santykių abstinencija… Tabako, kofeino… Gyvas galas abstinencijų.
Kiekvienas yra nuo kažko susilaikęs, taigi, jei supranti, kad abstinencija – ne kokia liga, gali drąsiai susimąstyti, kokią abstinenciją tu propaguoji.
Na, juokai juokais, tačiau abstinencija nėra toks jau paprastas reiškinys. Tai tam tikrų dalykų sąmoningas atsisakymas. Jei tau kyla klausimų, kaip galima susilaikyti nuo alkoholio, net nuo silpniausio sidro ar alaus vasaros vakarą, skaityk.
Alkoholio abstinentų tikrai ne vienas tarp paauglių. Kaip jie motyvuoja savo pasirinkimą, kaip leidžia laiką ir kaip linksminasi, sužinosi, paskaitęs abstinentų interviu. Galbūt pasisemsi fantazijos, kaip leisti laisvalaikį blaiviai.
DELFI gatvė: kiek laiko negeriate alkoholinių gėrimų, ar visai niekada jų negėrėte?
17 – metė Eva: alkoholinių gėrimų negeriu gal metus. Tiek laiko visiškai jų nevartoju. Anksčiau pasitaikydavo visko, tačiau vėliau suvokiau, kad visa tai neturi prasmės. Moku šauniai atsipalaiduoti ir kitais būdais.
18 – metis Aurimas: aš negeriu visus 18 metų ir tuo didžiuojuosi, aišku nelaikau gėrimu to, kad tėtis davė paragauti gurkšnį alaus, kai man buvo gal 8 metai… Dabar negeriu net per Naujuosius, nė gurkšnelio šampano.
DELFI gatvė: kodėl negeriate? Kas padarė įtaką tokiam jūsų pasirinkimui? Šeima? Patirtis?
17 – metė Eva: turbūt tai, kad sugebu atsipalaiduoti ir kitais būdais. Tai bene didžiausia priežastis. Žinoma, labai svarbu ir tai, kad man alkoholis paprasčiausiai neskanus. Nesuprantu, kokiam velniui teršti savo organizmą visiškai be tikslo.
Be to nuo alkoholyje esančių kalorijų labai greitai tunkama. Puikiai atsimenu vieną tikybos pamoką, kurios metu mokytoja nusprendė mus truputį „apšvieti“. Sužinoti faktai mane sukrėtė. Net 80% merginų nekaltybę praranda neblaivos, alkoholis organizme gali išsilaikyti nuo 8 iki 20 parų, alkoholizmu vaikai ir moterys suserga greičiau nei per metus, o 1990 metais vienam sveikam vyrui tekdavo po 500 butelių gryno spirito.
Dėl pastovaus alkoholio vartojimo, žmonės sutrumpina savo gyvenimą net 17 metų. Faktai sukrečia.
Manau patirties taip pat turiu, o žinant, kad mano savijauta nelabai skiriasi išgėrus ir negėrus, manau, kad tikrai nėra prasmės daryti tai, kas nepatinka.
18 – metis Aurimas: gal ir keistai darau… negeriu. Rimtai sportuoju, o gėrimas, aišku, sportui ne į naudą… Negeriu ir tuo išsiskiriu iš savo bendraamžių bei draugų, kartais labai malonu sutikti bendramintį abstinentą, tačiau tai būna labai retai. Pažįstu tik du žmones, kurie visiškai negeria ir kuriems jau virš 17.
Nenoriu pasiduoti bandos principui – „visi geria, ir man reikia pabandyti”. Manau, kad tai kvaila. Negeriu, nes man to visai nereikia, kad atsipalaiduočiau ir gerai praleisčiau laiką. Net nepradedu, nes žinau, kad jei bus pirmas kartas, tai bus ir antras, trečias…
Negeriu ir todėl, kad mane tiesiog nervina, kai draugai susitinka, ne bendrauti, ne kokia nors veikla užsiimti, o gerti, žaloti organizmą.
Šeimoje tai aš vienas toks, negeriantis, aišku, ir kiti ne alkoholikai…
DELFI gatvė: kaip jaučiatės vakarėliuose? Ar lankotės juose? Ar jum būna taip pat linksma kaip ir įkaušusiems draugams?
17 – metė Eva: į vakarėlius nueinu ir negaliu pasakyti, kad ten blogai jaučiuosi. Paprastai pasitaiko negeriančių, o jei ir nėra, tai nematau problemų.
Esu nuotaikos žmogus, o kai matau, kad žmonės atsipalaiduoja ir pati imu jaustis laisviau. Man apgailėtinai atrodo žmonės, kurie negali būti savimi neišgėrę.
Negėrimas gali atrodyti kvailai, bet tie, kas nežiūri paviršutiniškai, mane supranta. Jei kompanija gera, tai manau, kad jaučiuosi dar geriau, nei įkaušę… Ir tikrai 100% viską atsimenu.
Juokinga pamatyti tuos, kurių nuotaika dingsta kartu su alkoholiu, o dar rytinė savijauta. Nušaunu tris zuikius…
18 – metis Aurimas: kai kurie žmonės tiesiog negali atsipalaiduoti be alkoholio, aš jiems nepavydžiu.
Džiaugiuosi, kad aš ne iš jų tarpo. Gan dažnai lankausi vakarėliuose, būnu tarp geriančių, bet man tiesiog išeina prie jų prisiderinti, susilieti, „jungti mygtuką” ir linksmintis kartu. Anksčiau agitavau visus, kad negertų, nerūkytų, bet dabar jau supratau, kad nieko nepasieksiu, tik sunervinsiu kitus, tad pasilaikau agitacijas sau.
DELFI gatvė: ar susipažįstant su naujais žmonėmis jų požiūris į alkoholį daro įtaką jūsų tolimesniam bendravimui?
17 – metė Eva: kai susipažįstu su naujais žmonėmis, man visiškai nesvarbu, geria jie ar ne.
Man tai nieko nereiškia tol, kol visas to žmogaus gyvenimas nepradeda suktis aplink butelį. Tai ne tik atrodo, bet ir skamba apgailėtinai. Apskritai, manau, kad kiekvieno žmogaus pasirinkimas, ką kaip ir kiek jis vartoja, juk nesu jų sąžinė.
Galbūt kai kuriems nepriimtinas mano gyvenimo būdas, man – jų, tačiau tai – kiekvieno žmogaus pasirinkimas, kaip gyventi. Svarbiau, kad patys žmonės suvoktų, ką daro.
18 – metis Aurimas: kai susipažįstu su žmonėmis ir jie sužino, kad negeriu, dažniausiai nepatiki. Vėliau sako, kad aš keistas ar dar koks nors, tada dažniausiai pakalbam ta tema su ja ar juo, ir jie viską supranta.
DELFI gatvė: ar vengiate kompanijų, kuriose susitikus nuolat geriama, kodėl? Ar smerkiate tuo žmones?
17 – metė Eva: kompanijų, kuriose yra nuolat geriama, nevengiu, tačiau, jei tik geriama dėl to, kad gertų, ten nesijaučiu jaukiai. Gyvenimas dėl butelio man nesuprantamas, bet nematau tragedijos, kai kartas nuo karto žmonės išgeria. Kiekvienas turi savų metodų, kaip atsipalaiduoti.
18 – metis Aurimas: kompanijų, kuriose geriama nevengiu ir, žinoma, jų nesmerkiu.
DELFI gatvė: kaip su kitais žalingais įpriočiais? Ar atsispiriate tik alkoholiui?
17- metė Eva: apskritai žalingų įpročių neturiu, nebent prie jų galima „prirašyti“ kofeiną, arbatą ir citrusinius vaisius. Turbūt taip elgiuosi dėl geros savijautos ir sveikatos.
18 – metis Aurimas: atsispiriu tiek alkoholiui, tiek cigaretėms, tiek narkotikams.
Iš kitos barikadų pusės
Žmonės, kurie prisipažino pažįstantys abstinentų, vertino juos gana skirtingai. Vieni teigė, jog abstinentai šitaip bando atkreipti į save dėmesį: ” Vaikšto ir sako: „aš negeriu, aš negeriu“, taip nori, kad visi juos išgirstų, pamatytų, pradėtų klausinėt, kodėl ir panašiai,”-argumentavo vienas vilnietis.
Kiti, apie žmonės nevartojančius alkoholio kalbėjo kitaip: „Manau, kad tie žmonės yra verti pagarbos, reikia turėti valios atsispirti įpročiams. Be to, jie puikiai prisijungia prie įkaušusios aplinkos, nors, tiesą pasakius, ne visi”.
Žinoma, paskaičius apie alkoholio žalą, kūnu prabėga šiurpuliukai. Štai tada galime suprasti žmones, kurie negeria, galbūt jiem pavydėti sutaupytos sveikatos, gyvenimo metų, atminties?
Kiti sakytų, kas čia blogo išgerti kelias taures per draugo gimtadienį, Jonines ar kitas šventes? Tačiau žinant, kad dauguma „taurelių” baigiasi „keturiomis” namo, galima paploti abstinentam. Taip ir darom!
