Krepšinio klubų šokėjų kasdienybė: alinančios repeticijos, dėl šokio paaukotas laisvalaikis ir sveikata. Penktą sezoną šokančios Vilniaus „Lietuvos ryto“ šokėjos pasakoja apie traumas, įkyrius fotografus, pavydžius vaikinus ir šokoladą.
Šokėjų pasirodymų minutės pertraukėlių metu krepšinio aikštelėje nepavadinsi nei hiphopu, nei kankanu, nei breiku, nei liaudiškais šokiais, nei go go, nors šių šokių elementų pasirodymuose tikrai gausu.
„Lietuvos ryto“ šokėjų vadovė Vilma vadina šiuos šokius krepšinio aikštelės šokiais. Lietuvoje jau seniai šoka merginų palaikymo komandos, todėl per daugelį metų susiformavo ir naujas šokio žanras – krepšinio aikštelės šokiai.
Jų pagrindinis principas – įvairių šokių elementų derinimas, o tikslas – ne tik puikiai dėlioti kojas ir tobulai padaryti špagatą, bet ir „uždegti“ publiką, todėl veido išraiška šokiuose itin svarbi.
„Lietuvos ryto“ šokėjos treniruojasi šešias dienas per savaitę po 1,5 – 3 h. Pasak Vilmos, Lietuvos publika yra išlepinta, vaikšto į kinus, spektaklius, stebi įvairias šokių improvizacijas, todėl stropios repeticijos yra būtinos – publikai reikia įtikti.
Šokėjos pyksta, išgirdusios: „A, tai jūs krepšinio aikštelėje su bumbuliukais šokinėjat“. Bet kuris „lengvas minutės pastrykinėjimas“ aikštelėje reikalauja ilgų repeticijų.
Šokėjų repertuare – apie trisdešimt minutės ir poros minučių šokių. Net paprasčiausiam šokiui sukurti ir paruošti reikalingos kelios savaitės.
Sunkiausias darbas ir atsakomybė tenka šokėjų vadovei. Ji parenka muziką ir sukuria šokį, kantriai mokosi šokio žingsnelius, stebi kitas šokėjas, kad galėtų išsakyti pastabas ir patobulinti šokį.
Į aikštelę be drabužių
Aprangą šokiams dažniausiai renkasi ne pačios šokėjos. Rėmėjai pasamdo dizainerį, kuris sukuria kelis rūbų modelius, o tuomet jau šokėjos sprendžia, kuris modelis tinkamas, kuris ne.
Rėmėjai suinteresuoti reklama, o šokėjos – sukurtų modelių patogumu ir patrauklumu. Be to, labai svarbu, kad šokėjoms būtų lengva persirengti – būna atvejų, kai dėl dažnų minutės pertraukėlių į aikštelę tenka bėgti, pakeliui besisegant užtrauktukus arba išvis nepasirodyti aikštelėje, nespėjus persirengti.
Merginų fizinio paruošimo treneris juokauja, kad gydyti šokėjas nuo įvairių traumų tenka dažniau nei krepšininkus. Atlikdama sunkų triuką mergina sykį buvo susilaužiusi ranką, pasitaiko įvairių patempimų, išsisukimų.
Vilma pastebi, kad dažniausiai krepšinio aikštelės šokius šoka meninės gimnastikos atstovės. Jų Lietuvoje yra nedaug, todėl ir atrankos nevyksta – šokti „Lietuvos ryto“ šokėjų komandoje įmanoma tik jei pažįsti vieną ar kitą šokėją.
Pati geriausia „Lietuvos ryto“ šokėja nėra lankiusi meninės gimnastikos. Vilma prasitaria, kad ją teko mokyti nuo pačių šokio žingsnelių pagrindų, tačiau įgimtas lankstumas padėjo šokėjai greitai išmokti įvairių gimnastinių triukų ir žingsnelių.
Šokėjų sporto ir mitybos ypatumai
Nors krepšinio aikštelėje šokėjos atrodo lieknos ir grakščios, kalorijų jos dažniausiai neskaičiuoja ir į sporto klubus nevaikšo. „Lietuvos ryto“ šokėjų vadovė pasakojo pati kartą pirkusi abonementą, kuriuo taip ir nepasinaudojo – alinančios repeticijos ir laiko stoka nepalieka nė valandos rūpintis figūra.
Merginos prieš rungtynes kartais netgi pasimėgauja šokoladu – kalorijos vis vien sudeginamos rungtynių metu. Nors panelės visuomet nori būti lieknesnės ir dailesnės, keliolikos valandų šokių treniruočių per savaitę pakanka grakščiai figūrai išsaugoti. Papildomos dietos jau būtų organizmo alinimas.
Vilma sako, kad nenormaliai lieknos ir išstypusios panelės jau seniai nėra nei vyrų, nei paauglių idealas.
Vienas didžiausių šokių privalumų yra tas, kad merginos itin laisvai jaučiais klubuose. Anot Vilmos, kai esi pratęs šokti prieš tūkstančių žmonių minią, tai klube šokti ir išjudinti publiką yra vienas juokas.
Kaip sudominti merginą krepšiniu?
Tikrai ne viena mergina bodisi krepšiniu, žino vos kelias krepšininkų pavardes ar netgi stebi rungtynes vien dėl savo vaikinų. „Lietuvos ryto“ šokėjų vadovė Vilma sako, kad dabar visos jos komandos narės ne tik supranta, kas dedasi krepšinio aikštelėje ir ko būrys vyrų laksto iš vienos aikštelės pusės į kitą, bet ir palaiko savo mėgstamas komandas.
Pati Vilma krepšiniu nesidomėjo maždaug iki šešiolikos – tuomet mergina pradėjo šokti krepšinio aikštelės šokius. Laikas, praleistas aikštelėje, stebėtos rungtynės sudomino merginą, ji dabar pataria ir kitoms komandoms narėms domėtis krepšiniu. Juk privalu žinoti, kam šoki, kam atstovauji.
Šokėjos milijonų neuždirba
Jauniausiai „Lietuvos ryto“ šokėjai – šešiolika, vyriausiai – dvidešimt ketveri. Visos panelės mokosi mokykloje arba studijuoja (choreografiją, biochemiją, vadybą…). Derinti reikia ne tik mokslus ir šokių repeticijas, bet taip pat ir darbus. Mitas, kad ir krepšinio komandos palaikymo šokėjos uždirba tiek, kiek krepšininkai, tėra mitas.
Vilma sako, kad norint turėti mašiną, susimokėti už butą ir pasilikti pinigų pramogoms, vien šokti palaikymo komandoje nepakanka. Tai, ką merginos uždirba šokdamos, Vilma vadina tik kišenpinigiais.
Lietuva vis dar yra tokia šalis, kurioje iš šokio gyventi sunku. Tam, kad šokis taptų realiu pajamų šaltiniu, reikia filmuotis visuose įmanomuose klipuose, dalyvauti konkursuose, laidose.
„Eurolygos“ rungtynių grafikas yra griežtas, su šokėjomis jis nederinams, todėl egzaminai, įskaitos, tėvų ar senelių jubiliejai kartais lieka pamiršti. Kitavertus, rungtynių data žinoma iš anksto, todėl su darbdaviu, ypač jei jis domisi krepšiniu ir yra „Lietuvos ryto“ fanas, įmanoma nesunkiai susitarti.
Plepūs vaikinai ir įkyrūs fotografai
Penktadienio vakarus šokėjos dažniausiai praleidžia besitreniruodamos, kai tuo metu kitos merginos eina į pasimatymus. Nenuostabu, kad mažai laiko skirdamos savo vaikinams, jos kartais gali susilaukti pavydo, pykčio, priekaištų.
Vilma pasakoja, kad vaikinai, stebintys rungtynes ir girdintys replikas šokėjoms iš aplinkinių vyrų, reaguoja skirtingai. Vieni pavydi, kiti, plepesni vaikinai, pasakoja girdėtas pastabas ir komentarus merginoms.
Ypač šokėjos saugosi fotografų. Vilma sako, kad net ir tuomet, kai šokis itin estetiškas, fotografai sugeba užfiksuoti akimirką, kai pasimato nors vienos merginos kelnaičių kraštelis. Šokių rūbais merginos rūpinasi atidžiai, kad nesmuktų, neveržtų, paslėptų viską, ka reikia paslėpti. Tik tokiu būdu galima apsisaugoti nuo piktų fotografų objektyvų.
Kelionės, krepšininkai, gerbėjų dovanos
„Lietuvos ryto“ šokėjos kelionių gausa pasigirti negali. Įspūdingiausios jų kelionės – Šarlerua miestas Belgijoje, kur vyko ULEB taurės finalas, Estijos Tartu mieste vykusios šokėjų varžybos.
Daugiau „Lietuvos ryto“ šokėjos keliauja po Lietuvą. Anot Vilmos, didžiausi įspūdžiai, parsivežti iš kelionių, yra anaiptol ne pamatyti kultūros paminklai, bet pats buvimas kartu ir, žinoma, iškovotos pergalės.
Kelionės smagios todėl, kad šokėjos važiuoja kartu su draugėmis, su gerai pažįstamais krepšininkais. Nors su pastaraisiais bendrauja ne itin daug, bet palaiko vieni kitus.
„Lietuvos ryto“ treneris kartais net užsimena, kad, jei merginos gerai šoks, tai ir komanda laimės. O keliauti su krepšinio klubu beveik netenka todėl, kad Europoje kiekvienas save gerbiantis krepšinio klubas turi ir savo šokėjas.
Vilma dalinasi įspūdžiais, kad „namuose“ žaisti smagu jau vien dėl to, kad šokėjas čia pažįsta, palaiko, šaukia pavymui: „jūs šauniausios, jūs geriausios“, nori fotografuotis, netgi dovanoja dovanas. „Lietuvos ryto“ šokėjos turi vieną ypatingą gerbėją. Jis kiekvienąsyk pagerbia jų šokį dovana – meta šaliką, kepurę į aikštę. Originaliausia jo dovana – gelbėjimosi ratas.
