Vieniems sekso labiausiai norisi ryte – dar neišsisklaidžius miegui, kai viskas vyksta natūraliau ir nereikia tiek galvoti. Kitiems noras intymumui atsiranda tik vakare, kai pagaliau atsiranda laiko sustoti, atsitraukti nuo dienos tempo ir būti kartu be skubėjimo.
Ir nors kalbame apie tą patį žmogų bei tą patį ryšį, rytinis ir vakarinis seksas dažnai palieka visai kitokį jausmą. Skiriasi ne tik nuotaika ar energija, bet ir tai, kaip tuo metu veikia mūsų kūnas, emocijos bei artumo poreikis.
Kodėl rytinis ir vakarinis seksas sukelia skirtingą jausmą?
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad viskas priklauso tik nuo įpročių. Tačiau iš tikrųjų skirtumas slypi paprastame dalyke – ryte ir vakare mes patys esame skirtingoje būsenoje.
Ryte kūnas dar nėra „apkrautas“ dienos mintimis. Mažiau vidinio triukšmo, daugiau tiesioginės reakcijos į kitą žmogų. Dėl to artumas dažnai atsiranda greitai, be ilgo pasiruošimo – pakanka prisiglaudimo, bučinio ar judesio po antklode, kad viskas natūraliai pajudėtų toliau.
Vakare situacija kitokia. Per dieną susikaupę įspūdžiai, nuovargis, emocijos niekur nedingsta – jie tampa kontekstu, kuriame atsiranda artumas. Todėl jis dažniau būna ne staigus, o pamažu augantis: nuo pokalbio, žvilgsnio, prisilietimo, kuris ilgainiui pereina į kažką daugiau.
Skiriasi net pats jautrumas. Ryte daugiau impulso ir kūniškumo, vakare – daugiau dėmesio ir buvimo kartu.
Kodėl rytinis seksas dažnai būna natūralesnis?
Ryte dažniau veikia ne planas, o instinktas. Nėra laiko ar poreikio visko „sustatyti į vietas“ – viskas vyksta paprasčiau, tiesiogiai, be didelio pasiruošimo.
Todėl rytinis seksas dažnai:
- nesuplanuotas;
- lengvas;
- paremtas momentiniu noru;
- mažiau kontroliuojamas.
Jame mažiau bandymo atrodyti tobulai ir daugiau tikrumo. Susivėlę plaukai, mieguistas juokas, bučiniai dar pusiau užmerktomis akimis – visa tai kuria artumą, kuris neatrodo surežisuotas.
Ir būtent tai daugeliui tampa didžiausia rytinio sekso trauka. Ne intensyvumas ar technika, o jausmas, kad viskas vyksta savaime.
Jei norisi šią patirtį dar sustiprinti, dažnai veikia labai paprasti dalykai: neskubėti iš karto pereiti prie aktyvesnių judesių, leisti kūnui atsibusti per artumą – ilgiau pabūti apsikabinus, daugiau dėmesio skirti bučiniams ar švelniam lietimui. Ryte net nedidelis dėmesys gali būti jaučiamas stipriau nei įprastai.
Vakare artumas dažniau tampa emociniu atsipalaidavimu
Vakare kūnas jau pavargęs, bet tuo pačiu ir labiau pasiruošęs sustoti. Dienos tempas lėtėja, atsiranda daugiau erdvės buvimui kartu, o ne skubėjimui.
Dėl to vakarinis seksas dažniau tampa natūraliu dienos tęsiniu. Jis neprasideda staiga – dažnai viskas prasideda dar prieš miegamąjį: nuo pokalbio, prisiglaudimo, rankos ant juosmens ar ilgesnio žvilgsnio.
Vakare dažniau norisi:
- daugiau dėmesio;
- ilgesnės preliudijos;
- stipresnio emocinio kontakto.
Čia svarbus ne tik pats veiksmas, bet ir atmosfera – šviesa, artumas, jausmas, kad niekur nereikia skubėti. Todėl natūraliai atsiranda daugiau kantrybės: ilgesni bučiniai, masažas, lėtas vienas kito kūno tyrinėjimas ar tiesiog buvimas kartu be skubėjimo.
Vakare kūnas dažnai jautresnis ne intensyvumui, o dėmesiui. Ir būtent todėl daugeliui toks artumas atrodo ne tik malonus fiziškai, bet ir emociškai artimesnis.
Kodėl ryte labiau norisi impulso, o vakare – dėmesio?
Skiriasi ne tik energija, bet ir tai, ko tuo metu ieškome iš artumo.
Ryte kūnas dažniau nori greitos emocijos — prisilietimo, kuris pažadina, suteikia energijos, leidžia trumpam negalvoti apie nieką daugiau. Todėl rytinis seksas dažnai būna spontaniškesnis, lengvesnis ir mažiau apkrautas lūkesčiais.
Vakare poreikis visai kitoks. Po visos dienos daugeliui žmonių svarbiausias tampa ne pats impulsas, o jausmas, kad galima sustoti, atsipalaiduoti ir vėl sugrįžti vienam prie kito.
Todėl vakare daug stipriau veikia ne staigumas, o dėmesys. Ilgesnis prisiglaudimas, lėtas pokalbis lovoje, bučiniai, švelnus nugaros glostymas ar tiesiog buvimas šalia be jokio spaudimo kažkur skubėti.
Ir būtent todėl tas pats žmogus skirtingu paros metu gali norėti visiškai kitokio artumo. Ne todėl, kad jausmai pasikeitė, o todėl, kad pasikeitė pati būsena, kurioje tuo metu yra kūnas ir emocijos.
Kai porų ritmai nesutampa, atsiranda tylus nusivylimas
Viena dažniausių, bet retai įvardijamų situacijų – skirtingi sekso ritmai.
Vienas partneris labiau atsiveria ryte, kitas – tik vakare. Iš pradžių tai atrodo kaip smulkmena, bet ilgainiui gali pradėti kelti įtampą.
Vienas ryte ieško artumo, kai kitas dar nori miego. Vakare situacija apsiverčia – vienas jau pavargęs, o kitam tik tada atsiranda noras būti kartu.
Ir jei apie tai nekalbama, labai lengva pradėti viską priimti asmeniškai:
- „jis manęs nebenori“;
- „jai nebeįdomu“;
- „kažkas pasikeitė“.
Nors dažniausiai tai nėra apie traukos trūkumą, o apie skirtingą energiją skirtingu paros metu. Ilgainiui tai gali net slopinti iniciatyvą – vien tam, kad nereikėtų dar kartą susidurti su fraze „tik ne dabar“.
Svarbiausia čia ne paros metas
Nėra vieno universaliai geriausio laiko seksui. Tai, kas vieniems natūralu ryte, kitiems visiškai neveikia iki vakaro.
Svarbiausia – ne kada tai vyksta, o kaip jaučiatės tuo metu. Ar yra vietos spontaniškumui, ar yra erdvės sulėtėti, ar jaučiatės atsipalaidavę, o ne spaudžiami.
Stipriausias ryšys dažniausiai atsiranda ne tada, kai pataikai į idealų laiką, o tada, kai nereikia vaidinti ar stengtis atitikti scenarijų. Kartais artumas reikalingas tam, kad pažadintų kūną.
O kartais — tam, kad po ilgos dienos vėl primintų, jog esate ne tik pavargę žmonės, bet ir vienas kitam artimi partneriai.
