Viskas prasidėjo nuo religijos
Pakalbinus „Galera“ projektų vykdytoją Kęstutį Urbą paaiškėjo, kad yra kelios priežastys, kodėl
būtent šioje vietoje įsikūrė meno inkubatorius.
Pasak projektų vykdytojo aplink „Galerą“ yra nemažai religinių pastatų, kelios bažnyčios ir Užupio angelo skulptūra, tai galėtų būti pirmoji priežastis. Mat menui religija yra labai svarbi, o vieta apsupta tikėjimo simbolių, spinduliuoja šviesą.
Kita priežastis, jog neramiam, kūrybingam jaunimui nebuvo kur susirinkti, pabūti drauge, pasidalinti mintimis ir pakurti.Todėl savininkai išsinuomavę patalpas paskyrė jas jaunų žmonių meno raidai.
O trečioji – kažkada toje vietoje buvo apleisti namai, ir jaunimas pats surado vietą, kuri dabar vadinama „Galera“.
Kas slypi pačiame katilo dugne?
DELFI Gatvė: Kokie įvykiai „Galeroje“ Jums labiausiai įsiminė?
K. Urba: „Tiesa pasakius, buvo čia netoli kelios žmogžudystės, jos buvo didelis sukrėtimas „Galeros“ lankytojams. Kelias dienas negalėjome atsigauti, po Valdo Herkaus Neimanto mirties, bei po Hortono mirtino sumušimo prie to pačio Užupio angelo.
Be tokių tragiškų įvykių aišku pamenu kelias labai įdomias parodas pvz.: kiekvieną vasarą vykstanti paroda „Meno pakrantė“, arba šiais metais nustebinusi suomių paroda „Užupio pleneras“.
DELFI Gatvė: Teko girdėti,kad vykdote kažkokias prevencines programas, ar tai tiesa?
K. Urba: „Taip, kadangi aplinkoje yra tiek daug jaunimo, jaučiame būtinybę apsaugoti juos nuo žalingų įpročių. Šiuo metu vykdome prevencinę programą prieš narkotikus, esame pagaminę daugybę lankstinukų, kuriuos platiname, ir aišku kalbame su pačiu jaunimu apie tai.
Remiamės žiauria mirčių nuo šių svaigalų statistika, ypač akcentuojame įžymių žmonių mirtis, tokių kaip Kurtas Cobainas ar Johnas Bonhamas, kad jauni žmonės suprastu kokia rimta ta problema“.
DELFI Gatvė: Kieno piešiniai puošia „Galeros“ pastato sienas?
K. Urba: „Na, ką piešti ir kas tai turi daryti iš tikrųjų sprendžia „Galeros“ Meno Taryba, todėl ant sienų gali piešti ne bet kas. Yra keli mano piešiniai, o kiti tiesiog jaunų menininkų. Be to mes kartais tiesiog išsinešame molbertus ir piešiame visi kartu lauke, tai vienas iš paauglių užsiėmimų“.
„Galera“ jaunimo akimis“
Įėjus į „Galeros“ teritoriją akis kaip mat užkliūna už kelių jaunimo būrelių, vieni sėdi tolėliau, juokiasi ir tiesiog šnekučiuojasi, kiti žaidžia kamuoliu ,o po to lyg ir bando kažką vaidinti-įdomus įspūdis.
DELFI Gatvė: Ar dažnai čia lankotės?
„Taip, gana dažnai, tarp paskaitų mėgstu čia užsukti. „Galeros“ aplinka ramina, upelis, savi žmonės. Kartais ateinu ir po mokslų, man čia tikrai patinka“, – prisipažino 23 metų Ieva.
Į tą patį klausimą, kitas jaunuolis atsakė visiškai kitaip, jis pabrėžė tik vieną „Galeros“ privalumą „Čia gera, nes ateinu čia nusigerti“, – teigė neprisistatęs jaunuolis.
DELFI Gatvė: Kas labiausiai traukia čia ateiti ?Ar pasitaiko konfliktų galeroje?
„Ateinu čia kasdien, nes čia LABAI „KRŪTA“, susirenka daug neformalų, piešiam, grojam su jais, tiesiog atsipalaiduojam.
Konfliktų pasitaiko, kai ateina čia skinų, pankų ar „pyspankių“, tada kyla net muštynių. Mum nepatinka žmonės, kurie vos užsikabinę, kokį menka pakabuką, jau vaidinasneformalus.
Tokiu tu turi būti viduje, todėl, kai kuriem naujokam pavyksta pritapti , o kai kuriem savaime aišku ne“, – pasakojo 17-metis Vaidas.
Taigi, galime sakyti, kad „Galera“ lyg atskiras pasaulis, su savo taisyklėmis, kitokiais žmonėmis ir savitomis pažiūromis. Meno inkubatoriuje kiekvienas gali rasti tai, kas patrauks jo akį, bet pritapti prie „savų“ gali ne visi.
Kiek žmonių tiek ir nuomonių apie žmones besirenkančius ten bei jų gyvenimą, tad geriausia būtų nueiti ten ir savo akimis įvertinti menininkų katilą.
