Kai vasaros naktys tokios trumpos ir nepadoriai šviesios, jas leisti norisi ne iki gyvo kaulo įgrisusiame kambaryje, bet šviežia žole kvepiančioje pievoje. Ypač tada, kai gali pasiklausyti įvairių koncertų, pažiūrėti filmų ar išgirsti istorijų apie vaiduoklių Vilnių…
„Tebūnie Naktis“ – bene pirmasis renginys Vilniuje, mėginęs įrodyti, kad kultūringai pramogauti galima ir naktį.
Festivalis startavo ketvirtadienį siautulingu koncertu „Fete de la Musique“ (pranc. – muzikos šventė).
Šis tarptautinis renginys organizuojamas jau 25 metus ir, rengėjų teigimu, yra aplankęs net 100 pasaulio šalių.
Koncertas buvo išskirtinis. Jis sužavėjo ne tik gyvo garso muzika, bet ir įtraukė klausytojus į muzikos kūrimo veiksmą.
Šįkart pasaulinio garso koncertas vyko Užupyje, prie Angelo, kur susirinkusi spalvinga ir besišypsanti žmonių minia nusidriekė gatve į Užupio kalną.
Pastaruoju metu labai išpopuliarėjusi muzikos grupė „Pieno Lazeriai“ greitai išjudino publiką, tačiau dainininkių raginimas skanduoti „pogo“ (alternatyvios rock muzikos šokis) liko nesuprastas.
Po to ant scenos lipo „BeatBox“ profesionalai. Jie parengė publikai staigmeną – ant scenos pasikvietė žiūrovą iš publikos. Šešiolikmetis, kuris ant scenos atsidūrė visiškai netikėtai, nepasimetė ir net ėmė konkuruoti su renginio vedėju.
Kaip visada romantiški prancūzai „Sayag Jazz Machine“ baigė koncertą, po kurio „Fete de la Musique“ gerbėjai nuslinko į mokytojų namų kiemelyje vykusį koncerto „after party“.
Penktadienio vakaras prasidėjo bjauriu britišku lietumi. Dangus buvo pilkas pilkas, žmonių nesimatė, o nuotaiką gadino nesibaigiančios statybos prie Rotušės aikštės.
Nusprendžiau nueiti į indie festivalį „Planas A“, vykusį „Artistų“ kiemelyje. Grojo trys Lietuvos muzikinės “viltys” ir lenkai „Phantom Taxi Drive“.
Iš tiesų vaikiai muzikuoja visai neblogai, tačiau norėtųsi atkreipti dėmesį į du dalykus. Pirma, jaunieji lietuviai nemoka judėti scenoje. Atlikdami audringą rokenrolą, stovi scenoje lyg apsiašarojusios pirmokės mergaitės. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad muzikantai nepasitiki savimi ir jų grojama muzika jiems apskritai nepatinka. Tačiau brūžinti gitaras jie tikrai moka.
Negalvokite, kad esu išpaikintas snobas, kita pastaba – komplimentas.
Kalbėdamas su lenkų grupės „Phantom Taxi Drive“ lyderiu, išgirdau malonią frazę: „Mes alaus prieš pasirodymą negeriam, kai pagrosim, gal tada pora bokalų… O dabar atneškite kokių nors salotų su vištiena…“.
Pasak organizatorių, tai visiškai nauja mada, muzikantai prieš renginį jau nevartoja alkoholinių gėrimų ir į sceną lipa blaivūs. Tai, jų manymu, akivaizdžiai gerina atliekamos muzikos kokybę.
Tik išėjęs iš „Artistų“, iškart patekau į minią. „Tiek žmonių būna tik Niujorke“, – išgirdau repliką. Ėjau Mokytojų namų link, kur grojo ekstravagantiškieji „Pieno Lazeriai“. Šįkart su antrąją vokaliste Juste, kuri grįžo vasaros atostogų iš Londono.
Kaip visada jie skambėjo puikiai, žmonių buvo daug, kai kurie sėdėjo, kai kurie stumdėsi prie scenos. Kartu su „Pieno Lazeriais“ grojo ir kontrabosininkas, kuris jų pasirodymą padarė išskirtinį.
Vėliau susigundžiau ekskursija po Vilniaus “vaiduoklius”. Nuėjau į susitikimo vietą prie Mindaugo paminklo ir buvau maloniai nustebintas. Keista, kad tiek daug žmonių domisi savo miesto istorija. O gal visus čia atviliojo magiškas žodelis „nemokamai“…?
Per minią taip ir nepamatęs gido, broviausi prie Mindaugo tilto. Neries krantinėje choras atliko lietuvių liaudies dainas, o virš upės buvo demonstruojami įvairūs senovės lietuvių simboliai. Gražu – tik pragariškai daug žmonių…
Galiausiai lietus liovėsi, žmonių buvo daug, bet, kiek mačiau, gana patenkintų. Buvo mėginama įtikti visų skoniams: ir kosmopolitams, ir senamadiškiems pensininkams.
Kaip visada renginiai buvo gausiai “laistomi” alkoholiu ir, atrodo, tai buvo vienintelė naktis Vilniuje, kai buvo leidžiama gerti viešai… Kultūrinė programa be alkoholio vėl nepavyko…
