Prisipažink, juk visuomet norėjai sužinoti, kas dedasi kaimynų bute. Kokius daiktus jie turi, ką laiko šaldytuve ir kokią dantų pastą naudoja. Tik įsivaizduok, kas būtų, jei galėtum atrakinti visas užrakintas duris…
Daugumai tai tik svajonė, tačiau kai kam – paprastas hobis.
DELFI Gatvė siūlo interviu su lockpicker’iu, žmogumi, laisvalaikiu atrakinėjančiu spynas. Tai pokalbis apie techniką, ideologiją ir banko plėšimą.
DELFI Gatvė: Kaip ir kodėl susidomėjai spynomis?
M: Sunku pasakyti, nuo ko viskas prasidėjo. Jau seniai norėjau rasti būdą atrakinti spynas. Vieną iš metodų man vaikystėje parodė tėtis, deja, vėliau teko įsitikinti, kad tokie visrakčiai tinka tik keliems spynų tipams, tad teko ieškoti naujų metodų.
Pirmą spyną pats atrakinau prieš gerus 5 metus, naudodamas vos porą didelių sąvaržėlių. Tai atsitiktinumas. Realiai nesuvokiau, ką darau.
DELFI Gatvė: Kokios spynos nesi atrakinęs?
M: Mano svajonė, kaip ir daugumos šiuolaikinių lockpicker’ių aišku yra “Multilock” spynų atrakinimas. Tai vienos kokybiškiausių spynų, dažnai su magnetinėmis ir kitokiomis apsaugomis… Tačiau jos taip pat įveikiamos. Tik tam reikia šiek tiek didesnių išlaidų.
Taip pat mielai išmėginčiau savo jėgas “laužiant” seifus, tačiau tam tikrai nepakanka lėšų, o sugaištas laikas, tupint prie vienos mažos dėžutės, neatneša naudos.
DELFI Gatvė: Kokią spyną sunkiausia atrakinti?
M: Visų pirma derėtų apibrėžti sunkumo sąvoką. Jei spynas, su kuriomis man tenka susidurti, palyginsime su “sunkiomis”, „nenulaužiamomis“ spynomis, tai maniškės, matyt, prilygtų tualeto durų kabliukui.
Juokingiausia, kad būtent tokiais „kabliukais“ butus rakina maždaug 70 procentų lietuvių.
Tradicinėse rusiškose spynose apsaugų visai nebūdavo, o pin‘ų – po 5. Dabartinės spynos turi ir „prasukimo“ apsaugas, ir kur kas siauresnes angas, kai kurios net 7 pin‘us. Tokią mechaninę spyną man yra tekę atrakinti, bet, deja, ji nei iš tolo neprilygsta Multilock’ui.
DELFI Gatvė: Kaip treniruojiesi atrakinti spynas?
M: Daugiausia laiko dirbant su spynomis tenka praleisti prie kompiuterio ar televizijos ekrano, spoksant kokį nors gerą filmą.
DELFI Gatvė: Ar dažnai užsuki pas kaimynus pažiūrėti, kaip jie gyvena?
M: Pas kaimynus teko užsukti tik vieną kartą ir jų prašymu, kai “užsitrenkė” jų raktai bute. Kita vertus, nelabai norėčiau lįsti į svetimas valdas.
DELFI Gatvė: Ką Tau reiškia užrakintos durys?
M: Šis hobis turi vieną privalumą, dėl kurio tikrai verta pradėti tuo užsiimti: kai sugebi atrakinti duris, jų tiesiog nebelieka. Išties nuostabus jausmas eiti gatve ir suvokti, kad nėra durų, kurios tau uždaros.
Tiesa, manipuliuoti įrankiais taip, kad nebūtų sugadinta spyna, gali užtrukti kur kas ilgiau nei dauguma įsivaizduoja. Kartais gerai spynai įveikti reikia pusvalandžio, nors pasitaiko ir “sekundinių spynų”, kurių atrakinimas netrunka.
DELFI Gatvė: Kaip pasigaminti įrankius, o gal geriau nusipirkti?
M: Lietuvoje sunku gauti įrankių, tiesa, interneto parduotuvėse galima jų įsigyti, bet vis tik patarčiau įrankius gamintis pačiam. Tuomet juos gali pritaikyti būtent to tipo spynoms, su kuriomis susiduri.
DELFI Gatvė: Vieta, į kurią niekada nebandytum įsilaužti?
M: Manau, kad išvis niekur nesilaužčiau, nes tai yra nusikaltimas, o tai, kuo aš užsiimu, tėra “nekaltas žaidimas”.
DELFI Gatvė: Ar toks hobis pavojingas?
M: Tiesą pasakius, neteko domėtis įstatymais ir nežinau, ar Lietuvoje ribojamas įrankių spynoms laikymas, jei ne, šis hobis nesėkmę gali atnešti tik tuo atveju, jei siekiama įsilaužti.
DELFI Gatvė: Ar Lietuvoje yra daug žmonių, praktikuojančių tokį hobį?
M: Tikrai nežinau, deja, neteko susidurti su niekuo, kas domėtųsi spynomis, nors tokių žmonių tikrai yra.
DELFI Gatvė: Ar plėštum banką?
M: Nenoriu rizikuoti savo ateitimi, bet žinant, kad tai techniškai įmanoma…
