Šiemet studijuoti pradeda 20 805 pirmakursiai. Statistika rodo, kad pirmo kurso nebaigia 7–15 proc. studentų. Viena iš studijų metimo priežasčių – supratimas, kad pasirinkta specialybės kryptis studentui netinka. Toks nubyrėjimas yra nuostolingas tiek patiems stojantiesiems, tiek mokslo įstaigoms, tiek valstybei. Norint išvengti studijų krypties keitimo reikalingas stiprus karjeros orientavimas. Palengvinti apsisprendimą moksleiviams gali verslo organizacijos.
Keturios kompetencijos, padedančios apsispręsti
Profesinių santykių konsultantui, „Kitokie projektai“ partneriui Nerijui Januškevičiui tenka tiek individualiai, tiek grupėse konsultuoti abiturientus dėl profesinio pasirinkimo.
„Kartais į mus kreipiasi klasės auklėtojos ieškodamos pagalbos, nes mato, jog vaikai yra nemotyvuoti, sutrikę, skundžiasi, jog nežino, kur stoti. Mokyklose nedaug dėmesio skiriama profesiniam orientavimui, o jose esantys psichologai nepajėgia pasikalbėti su visais vaikais. Norint nukreipti moksleivius jiems tinkama kryptimi nepakanka tik išdalyti bukletų su specialybių aprašymais“, – pasakoja specialistas.
Konsultuodamas abiturientus profesijos pasirinkimo tema N. Januškevičius paprastai dėmesį kreipia į keturias kompetencijas:
„Pirmoji kompetencija – savęs pažinimas. Dalis vaikų labai prastai save pažįsta: jie arba pervertina savo galimybes, arba per daug save nuvertina. Apie savo gebėjimus moksleiviai dažnai sprendžia iš pažymių. Tačiau vis dėlto pažymiai labai mažai pasako apie tikrąsias vaiko galimybes ir pašaukimą.
Kitos dvi svarbios kompetencijos – galimybių paieška ir planavimas. Dalis moksleivių nežino, kur galima smulkiau sužinoti apie juos dominančias specialybes, o jei ir žino, pavyzdžiui, apie studijų muges, nesugeba susiorganizuoti kelionės į jas. Mokykloje paprastai visi dalykai vaikams „nuleidžiami iš viršaus“, tad jiems trūksta organizacinių įgūdžių bei padrąsinimo aktyviai ieškoti galimybių. Kartais moksleiviai pasyviai laukia, kol mokytojai ar tėvai jais pasirūpins.
Ketvirtoji kompetencija – įgyvendinimo. Vien turėti planą – nepakanka, reikia jį aktyviai vykdyti. Profesinės krypties pasirinkimas – labai svarbus sprendimas. Kartais vaikai dėl šio sprendimo svarbos ir aplinkinių spaudimo patiria tokį stiprų stresą, kad tarsi užsiblokuoja ir net nebando veikti, todėl paprastai susitikimo pradžioje išventiliuojame jausmus, pakalbame apie kylančias baimes.
Pasak N. Januškevičiaus, jis su moksleiviais kalba apie visas kompetencijas ir analizuoja, kurioje vietoje vaikai yra užstrigę, o tada aptaria, ką galima daryti: „Vieniems vaikams reikia daugiau veiklų ir grįžtamojo ryšio iš aplinkinių, kad jie geriau save pažintų. Kitiems reikia daugiau dirbti su galimybių paieška. Kartais klasėje suplanuojame tam tikrus žingsnius, kurių moksleiviai imsis, kad daugiau sužinotų apie juos dominančias profesijas“, – teigia profesinių santykių konsultantas.
Padeda susidaryti tikrą vaizdą
Vienas iš būdų susipažinti su įvairiomis profesijomis – į moksleivius orientuotos pačių įmonių iniciatyvos. Viena tokių iniciatyvų – mokėjimų paslaugų kompanijos „Western Union“ programa 10–11 klasės mergaitėms „Ateities lyderė“. Per penkių dienų mokymus projekte dalyvaujančios merginos galėjo ne tik išgirsti įvairių įmonės padalinių moterų pasakojimus apie jų darbo specifiką, bet ir grupelėse diskutuoti apie karjeros tikslus, sužinoti darbo daugiakultūrėje įmonėje ypatumus ir gauti motyvacinių patarimų.
„Ateities lyderė“ programos vadovė Rasa Milašiūnienė teigia, jog šiuo renginiu siekė moksleivėms parodyti, kad moterys gali sėkmingai dirbti pačiose įvairiausiose srityse: rinkodaros, technologijų, finansų bei suteikti joms žinių apie karjeros planavimą strategijas.
„Paprastai patarimų profesijos tema moksleivės gauna iš mokytojų, kurie dažniausiai turi nedaug patirties verslo srityje, ne visada paaugliai pasitiki tėvų nuomone, o žiniasklaidos kuriamas vaizdas taip pat nėra išsamus, tad norėjome, kad apie įvairias įmonės veiklas merginos sužinotų iš pirmų lūpų“, – teigia renginio organizatorė.
Programoje dalyvavusi vienuoliktokė Viktorija iš Jonavos prisipažino, kad tokie renginiai praplečia suvokimą apie skirtingas profesijas ir padeda ieškoti profesinio kelio.
„Paprastai įmonių programos yra skirtos studentams, tad labai nudžiugau radusi tokią, į kurią buvo kviečiami moksleiviai. Labiausiai man įsiminė paskaita apie moteris ir informacines technologijas. Mokykloje šiek tiek mokiausi programavimo, bet maniau, kad jis visiškai nesisieja su mane dominančia ekonomikos sritimi. Dabar supratau, kad programavimas – tai sritis, kurioje kiekvienas gali atrasti save. Pasirodo, jo reikia dirbant tiek su investicijomis, tiek su valiutomis. Niekada nesvarsčiau apie investavimą, bet pradėjau galvoti, kad šiai veiklai turiu reikiamų savybių. Tai vienas atradimų, kurį išsinešiau iš renginio“, – įspūdžiais dalijosi moksleivė.
N. Januškevičius sutinka, kad įmonės gali prisidėti prie moksleivių profesinio orientavimo: „Savanorystės programos, ekskursijos, atvirų durų dienos ar „šešėliavimas“, kai moksleiviai gali praleisti dieną stebėdami tam tikros srities specialistus, padeda mokiniams susidaryti realesnį vaizdą apie tam tikrą specialybę. Manau, taip pat būtų naudinga, kad įvairių specialybių atstovai vyktų į mokyklas ir pasakotų apie savo veiklą ir apskritai apie organizacijose vykstančius procesus. Vis dėlto susidaro įspūdis, kad kartais mokyklos bijo įsileisti verslo atstovus, todėl pačios save izoliuoja.“
Profesinis orientavimas nuo pradinių klasių
„Profesinis moksleivio orientavimas ir jo kompetencijų auginimas bendrojo lavinimo mokyklose turėtų būti viena iš prioritetinių sričių. Ypač svarbu kreipti dėmesį į vaiko gebėjimus ir domėjimosi objektus jau nuo pradinių klasių, kalbėti su juo apie darbą, pomėgius bei įgūdžių gilinimą, taip pat apie tai, kad šiais laikais mokytis mes turime ne iki 12-os klasės ar dar ketverius metus po jos, o visą gyvenimą, – sako profesinio orientavimo projekto „būsiu“ vadovė Rima Olberkytė-Stankus. – Kuo vaikai mažesni, tuo lengviau jie priima naujoves, viskuo domisi ir įsiklauso, su jais paprasta kalbėti net apie 2030-uosius ar 2050-uosius ir apie tokias profesijas bei specialybes, kurios šiandien dar neegzistuoja, bet ateityje tikrai bus, todėl turime joms ruoštis.“
Aštuonerius metus veikiančiame profesinio orientavimo projekte „būsiu“ kasmet dalyvauja moksleiviai iš daugiau nei 90 % šalies mokyklų. Su jais savo žiniomis dalijasi per 150 Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonių, valstybinės institucijos, inovacijų centrai.
„Kol kas šalies mokyklose nėra taip gerai paruoštų karjeros specialistų, kad jie patys galėtų ateities kartą konsultuoti karjeros klausimais, tad bendradarbiaujame su jomis ir atvedame įvairiausių sričių profesionalus. Jaunosios kartos edukacija yra bet kurios sėkmingos, brandžios, aiškią ateities viziją turinčios šalies prioritetas“, – teigia R. Olberkytė-Stankus.
Specialistai sutaria, kad ankstyvam profesiniam orientavimui reikia nemažai resursų, bet ši investicija atsiperka. Darbas su moksleiviais gali tapti ne tik vienu iš įmonių socialinės atsakomybės projektu, bet ir indėliu į ateities darbuotojus.
