Kasmet Lietuvoje į aktyvią darbo rinką įsilieja tūkstančiai jaunų žmonių, kurie pradeda gauti pirmąsias savo reguliarias pajamas ir dažniausiai jas skiria einamosioms išlaidoms padengti. Tai, kad ilgalaikiai finansiniai tikslai paprastai atsiduria antrame, o gal ir dar tolesniame plane, būdinga jaunimui visame pasaulyje.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA), remdamasi beveik 20 metų darbo su klientais patirtimi, dalinasi penkiais mitais, kuriais dažniausiai tiki jaunimas neįsivaizduojantis, kad po kelių dešimtmečių pats pereis į senjorų lygą.
1. Dabar gyvensiu, taupysiu vėliau. Ši jauno žmogaus pasaulėžiūrą puikiai atspindinti sparnuota frazė kartojasi ne tik žiniasklaidos straipsniuose ar tinklalaidžių pavadinimuose. Ji patenka ir į mokslininkų akiratį, taip pat vienaip ar kitaip yra pasakoma kalbantis su investavimo konsultantais. Jauniems žmonėms nerimą kelia tai, kad nukreipdami dalį savo pajamų taupymui jie nuskriaus save dabar. Tai mitas. Kelių procentų atidėjimai nuo atlyginimo lemiamos įtakos gyvenimo kokybei nepadarys, užtat nuolatinis taupymas padės sukaupti apčiuopiamą finansinę pagalvę ateičiai.
2. Aš per mažai uždirbu. Natūralu, kad dar tik pradedančiam dirbti jaunam žmogui patikimos paprastesnės užduotys ir mažiau atsakomybių, todėl startinis atlyginimas gali būti mažesnis. Paprastai geriau apmokamą darbo vietą „užsidirbame“ su laiku. Bet tai mitas, kad galimybę sutaupyti nulemia tik algos dydis – o ir kada jos jau tikrai ima užtekti viskam? Iš tikrųjų taupymo sėkmė kur kas labiau priklauso nuo asmeninės finansinės disciplinos ir gero savo išlaidų valdymo.
3. Pirmiau norėčiau įsigyti nuosavą būstą. Lietuva pasižymi labai aukštu nuosavo būsto rodikliu, tai yra mūsų kultūros dalis. Nuosavas būstas – svarbus ir reikšmingas pirkinys, bet nereikia užmiršti, kad labai dažnai jis pareikalauja rimtų finansinių įsipareigojimų, kurie gali trukti 20-30 metų ar dar ilgiau. Todėl mitas, kad būsto įsigijimas finansinių planų sąraše būtinai turi lenkti taupymą pensijai, nes pastarajam tikslui startas gali išmušti tada, kai jums jau bus apie 50 metų!
4. COVID-19 pandemija sukėlė ekonominę krizę, palauksiu ramesnių laikų. Ekonomikos sukrėtimai, į kuriuos reaguoja finansų rinkos, nerimo kelia visiems. Bet pensijų fondus valdantys profesionalūs investuotojai elgiasi kaip per apsipirkimą per akciją. Vertybinių popierių kainos tokiais laikotarpiais sumažėja ir sumaniai investuojant daugiausiai uždirbama būtent per akcijų kainos „atšokimus“ nuo žemiausių taškų. Taip kad baimė startuoti su kaupimu pensijai smarkiau svyruojant rinkoms yra mitas.
5. O jei neteksiu darbo, kas tada? Ne paslaptis, kad nemaža dalis jaunų žmonių pradeda dirbti darbuose ne visu etatu, neplanuodami juose ilgiau užsibūti. Arba tiesiog pasinaudoja trumpalaikio uždarbio galimybėmis pozicijose, kurios yra visiškai nesusiję su jų siekiama profesija, pavyzdžiui, paslaugų srityje. Įsijungus į kaupimą pensijai II pakopoje galioja labai paprastas principas: yra darbas, yra ir aktyvus kaupimas. Nėra darbo ir algos – nėra ir pervedimų į asmeninę pensijos sąskaitą. Taip kad nereikia tikėti mitu, jog netekus darbo į duris pasibels antstoliai ir pateiks sąskaitą už laikotarpį, kuomet nedirbote.
Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.
