Centrinėje Italijoje esančiame Toskanos regione harmoningai dera vynuogynais apaugusios kalvos, kiparisų keliukai, žydra Tirėnų jūra ir šimtmečiais puoselėtas gastronominis paveldas, traukiantis keliautojus iš viso pasaulio.
„Jau kurį laiką matome augantį Lietuvos keliautojų susidomėjimą Italijos regionais, kurie gali pasiūlyti ne tik poilsį, bet ir kultūrinį bei gastronominį turinį. Toskana – kaip tik tokia kryptis. Šį sezoną ją įtraukiame į savo žemėlapį – nuo rugsėjo 17 d. keliautojai Toskaną galės pasiekti tiesioginiu skrydžiu. Tikime, kad mūsų klientai ją pamils nuo pirmo apsilankymo“, – sako Sigita Vaitelė, „Tez Tour“ produkto vadovė.
Pasak jos, būtent pietinė Toskanos dalis – Maremma regionas – yra vieta, kur atsiskleidžia tikrasis, dar turistų nepergrūstas regiono grožis.
„Čia keliautojai randa laukinę, beveik nepaliestą gamtą, plačius paplūdimius, lėtesnį ritmą ir itališką kasdienybę. Šis regionas išsiskiria ir ypatingomis patirtimis – nuo karštųjų mineralinių Saturnijos versmių iki vienos gražiausių Toskanos regione Monte Argentario pusiasalio pakrantės, garsėjančios turkio spalvos įlankomis, uolėtais takais ir žvejų miesteliais. Iš pietinės Toskanos patogiau pasiekti ir Elbos salą, garsią dėl Napoleono istorijos“, – vardija S. Vaitelė.
Kartu su keliautojus lydinčia lietuve gide Ligita Eitkevičiene ji pristato šio krašto išskirtinumą ir potyrius, kurie laukia čia atvykusių.
Nuo meilės istorijos iki gidės pašaukimo
L. Eitkevičienė į Italiją atvyko kaip meilės emigrantė, bet labai greitai Maremma tapo tikraisiais namais.
„Prieš apsigyvendama Italijoje, keletą metų aktyviai domėjausi Toskanos regionu, keliavau, „matavausi“ toskanietišką charakterį, mentalitetą, vertybes, gyvenimo būdą, gamtą. Daugeliu požiūriu man tiko itališkoji gyvenimo filosofija, klimatas, žmonių santykiai ir tai tik palengvino apsisprendimą“, – sako „Tez Tour“ gidė.
Iki persikraustymo į Toskaną moteris ėjo sėkmingu profesiniu keliu – dirbo mokytoja, vėliau mokyklos direktore. Tačiau meilė istorijai, gamtai ir kelionėms visada kirbėjo širdyje.
„Kelionių vadovės ir gidės kelias atrodė priimtiniausias. Apie tokios profesijos galimybę jau senokai buvau mąsčiusi dar gyvendama Lietuvoje, tad sprendimas atėjo natūraliai, savaime ir lengvai. Iš prigimties esu smalsi, labai myliu žmones, man patinka sutikti ir pažinti, susipažinti, dalintis tuo, ką žinau, tad didelio „vargo“ pasirenkant, ką galima būtų veikti gyvenant Italijoje, nebuvo“, – juokiasi ji.
Maremma – pietinės Toskanos tikrumas
Šis regionas, gidės akimis, yra vienas gražiausių visoje Toskanoje – net šiek tiek primenantis Lietuvą savo nedidelėmis, švelniai banguojančiomis kalvomis.
„Šis regionas kitoks, savitas, dar nenuniokotas perteklinio turizmo, toks natūraliai itališkai tikras. Čia žavi nepaliesta gamta, etruskų gyvenviečių paslaptys, istorijos apie piratus ir vietines garsenybes – Maremmos kaubojus. Ši Toskanos dalis turi tik jai būdingo šarmo dėl unikalių, skirtingų Tirėnų jūros paplūdimių: nuo vulkaninės kilmės nardymui tinkančių vietų, iki ilgų šeimoms pritaikytų pajūrio zonų“, – sako L. Eitkevičienė.
S. Vaitelės teigimu, ruduo Toskanoje laikomas pačiu gražiausiu metų laiku.
„Oras būna maloniai šiltas, siekia 24–27°C, jūra dar kviečia maudynėms, o pagrindiniai turistų srautai jau išsisklaidę. Būtent rudenį čia galima mėgautis itališkuoju dolce vita, kai niekur nereikia skubėti. Tai metas, kai prasideda vynuogių ir alyvuogių derliaus nuėmimas, vyksta vietiniai gastronominiai festivaliai, o miesteliai įgauna ypatingo gyvybingumo“, – pasakoja ji.
Gamtos ir istorijos apdovanota
Kalbėdama apie visą Toskanos regioną, gidė įsitikinusi: jis turi viską, kad joje žmogus galėtų jaustis laimingas – švelnų, romantišką gamtovaizdį, žydrą Tirėnų jūrą, Renesanso epochos dvasią ir visame kame jaučiamą šios epochos įspaudą. Neatsitiktinai iš čia kilusios kone visos žymiausios italų Renesanso epochos asmenybės: nuo Leonardo da Vinčio iki Dantės ar Džiovanio Bokačo.
„Žavi ir romantiškai vinguriuojantys kiparisų keliukai, tobulai tvarkingos alyvuogių giraitės ir vynuogynų plantacijos. O kur dar jaukūs, išpuošti, nedidukai viduramžių miestukai, lyg kepurės pūpsantys kone ant kiekvienos kalvos viršūnės. Atrodo, jog šiam kraštui tiesiog pasisekė būti apdovanotam gamtos bei istorijos. Pasakyti, kad Toskana graži – tai nepasakyti nieko“, – šypsosi Ligita.
Maži miestai – didelė istorija
Pietų Toskanoje keliautojai atranda miestelius, kuriuose istorija ir kraštovaizdis susilieja į šio regiono pasakojimą. Vienas tokių – Pitigliano, įspūdingai iškilęs ant vulkaninės uolos. Iš tolo atrodo, lyg miestas būtų natūraliai išaugęs iš akmens, pasakoja S. Vaitelė, o jo viduje atsiveria siaurų gatvelių labirintai ir gili žydų bendruomenės istorija, dėl kurios Pitigliano yra vadinamas „Mažąja Jeruzale“.
„Savo viduramžių bokštais, kadaise simbolizavusiais turtingų šeimų galią, sužavi ir UNESCO saugomas San Gimignano. Tarp bokštų vingiuojančios gatvelės ir kiemai atrodo lyg gyvas istorinis filmas, kuriame lengva pamiršti laiką“, – pristato kelionių žinovė.
Pasak S. Vaitelės, Val d’Orcia slėnyje įsikūrusi Pienza Viduramžiais buvo suplanuota kaip „idealusis miestas“, kuriame kiekviena aikštė, gatvelė ir vaizdas į kalvas buvo apgalvotas taip, kad sukurtų ramybės ir pusiausvyros jausmą. Be to, čia galima paragauti garsiojo pecorino di Pienza sūrio – kiekviena krautuvėlė turi savo receptą ir skonio niuansus.
L. Eitkevičienė tęsia, kad nuo Florencijos neatsiejami ir kiti miestai, turtingi kultūriniu bei istoriniu palikimu: sostinė Florencija, Piza, Siena, Voltera, Luka. O mėgstančius istoriją ji kviečia į etruskų miestus – Populoniją, Volterą, Kortoną, Rozelę.
Gastronomijos pasaulis, žadinantis visus pojūčius
Toskanos virtuvė – tai pagarba paprastumui ir produktui. Čia niekas nesistengia paslėpti skonio po besaikiais prieskoniais ar padažų „paklodėmis“.
„Paragauti reikėtų jautienos kepsnio bistecca alle fiorentina, pusiau brandintų ir ilgo brandinimo avies sūrių pecorino, skrudintos duonos su vištienos kepenėlėmis crostini toscani, toskanietiškos baltos duonos pane toscano“, – vardija pašnekovė.
Pietinės pakrantės miestų gyventojai gamina ir tirštą, aromatingą žuvies sriubą cacciucco, kuriai naudojama net kelių rūšių žuvis ir jūros gėrybės. Šiame regione ypač populiarūs picci, stori rankų darbo makaronai, bei laukinės kiaulės – šerno mėsos patiekalas cinghiale.
Pasak gidės, Toskanoje ne tik spaudžiamas ypač tyras alyvuogių aliejus ar didžiuojamasi puikiais vynais ar maistu, bet auginamas ir šafranas, ir žemės riešutai, ir tabakas, ir net ryžiai.
„Derėtų prisiminti, kad mažesnėse arba kiek rečiau turistų lankomose vietose yra pateikiamas tik itališkas meniu, kurį ne visada lengva suprasti. Klauskite, visada klauskite. Tačiau taip pat prisiminkite, kad italai šiek tiek pritingi mokytis kitų kalbų ir toli gražu ne visi kalba angliškai. Tad savarankiškai keliaujantiems kelionių žodynėlis pravers“, – duoda patarimą „Tez Tour“ gidė.
