Turbūt kiekviena mergina yra bent kartą atsidariusi spintą ir pasakiusi: „Aš neturiu, ką apsirengti“. Tačiau yra žmonių, kurie mato ne tik drabužius, bet ir jų potencialą. Viena jų – jaunoji stilistė Ugnė Usavičiūtė, demonstruojanti ryškų bei savitą požiūrį į madą, estetiką ir stilių nuo pat kūrybos pradžios.
Kalbiname ją apie pirmuosius žingsnius stilisto rolėje, kylančius iššūkius jauniesiems kūrėjams ir tai, kodėl ši profesija – gerokai daugiau nei tik gražūs deriniai.
„Tai darydama degu vidumi“
Ugnės Usavičiūtės santykis su mada – ne atsitiktinis. Jis atėjo per patirtį, smalsumą ir vaikišką norą išreikšti save per drabužius. Tačiau šiandien jos rankose – „moodboard‘ai“ (liet. – vizijų lenta), konceptai ir realūs įvaizdžiai, kurie tampa istorijomis. Stilistė dirba su įvairiais dizaineriais, pavyzdžiui, Karina Panina, modeliais, fotografais bei atlikėjais, tokiais kaip „dj nevykele“, „Vecera“, alternatyvaus roko grupė „Spurr“ ir kitais žinomais žmonėmis. „Mados infekcija“ ar vyrų mados savaitė Paryžiuje – tai renginiai, kuriuose jaunoji kūrėja dalyvauja ne tik kaip žiūrovė. Taip pat Ugnė save išbando ir kino kostiumų dailininkės profesijoje.
„Turbūt reikia išbandyti save daugelyje sričių, jog suprastum, kad kažkuri iš jų gyvenime prasilenkia dažniau nei numanai, o tai darydamas, jautiesi gyvas ir savas. Nuo mažumės tikrindavau mamos spintą ir mokiausi tėčio „skiepijamos“ ištikimybės drabužiams. Stilisto rolė – tik etiketė. Tai kur kas daugiau: kūrybinė minties išraiška, gebėjimas pritaikyti vaizduotę idėjai ir leisti jai prigyti. Tai darydama degu vidumi“, – pasakoja U. Usavičiūtė.
Drąsiai kalba
Dabar stilistė drąsiai kalba apie mados industrijos ribas, kūrybos ypatumus bei tą vidinį variklį, kuris verčia nesustoti ir nuolat ieškoti idėjų.
Stereotipas, kad stilistas tiesiog suderina spalvas ir drabužius, pasak Ugnės, stipriai pasenęs. Jos nuomone, visuomenėje yra nusistovėjęs požiūris, jog tai – tik techninis darbas, tačiau geras stilistas turi gebėti skleisti idėją, siųsti žinutę žiūrovui bei kūrybiškai išpildyti rengiamo asmens lūkesčius.
Stilisto darbas – tai vizualinis vertimas, gebėjimas perskaityti žmogų, jo kontekstą, ištraukti kažką vidinio ir paversti tai įvaizdžiu, kuris „kalba“ dar prieš žmogui išsižiojant.
„Man patinka, kai eskizuose ar „moodboard‘uose“ įrėmintos idėjos paruošimų metu virsta visai kitokiu, savotišku kūriniu, kuris pranoksta pačios mintis“, – dalinasi stilistė.
Tikroji kūryba atsiranda už kadro
Drabužių atrinkimas ir stilizavimas – tai jau įprasti ir visiems aiškiai suprantami darbai, tačiau tokioje profesijoje – ne vien rutina. Stilistė U. Usavičiūtė pasakoja apie užkulisius, kurie dažnai slepia daugiau, nei socialiniai tinklai gali parodyti: „Kūrybinio cinkelio įdėjimas, „on-set“ (liet. – filmavimo/fotosesijos aikštelė, aut. past.) paruošimas bei priežiūra – dažnai viskas vyksta labai greitai, išpuola paskutinės minutės iššūkių.ׅ“
Būtent šiame chaose gimsta tikrasis menas. Tokiame darbe reikia ne tik gero skonio, bet ir tvirto psichologinio pasiruošimo, greitos reakcijos ir aiškios vizijos.
Komercija, ribos ir noras jas peržengti
Jaunoji stilistė neignoruoja industrijos realybės – mada dažnai tampa komercija. Greitoji mada kiekvieną sezoną pataikauja diktuojamoms tendencijoms, kurios laikosi ne žmogaus, o industrijos poreikio. Ugnė pataria nesivaikyti „trend‘ų“: „Turėti kažką autentiško yra pagrindas asmeninio stiliaus atradime. Tendencijos yra laikina, greitoji mada kiekvieną sezoną patraukliai diktuoja tendencijas tiems, kurie neatrado savosios išraiškos, o nori išbandyti daug ką. Beatodairiškas tendencijų vaikymasis patalpina asmenį rėmuose, iš kurių ilgainiui yra sunku išeiti.“
Naujos kartos kūrėja U. Usavičiūtė tiki, kad stilius yra apie asmeninį braižą: „Ne visada madingai apsirengti lygu būti stilingu. Stilius man yra supratimas savęs, kas esi. Neįmanoma nusipirkti stiliaus, jis kuriamas su intencija per laiką. Tai – meno forma, kurią kiekvienas kuria, pritaiko ir įsivaizduoja savaip. Nėra vienintelio būdo kurti stilių, kadangi tai asmeniška.“
Pamiršta, kas yra tikroji mada
Reikėtų pabrėžti ir skirtumus tarp kasdienybėje pastebimos aprangos bei įvaizdžių, matomų, pavyzdžiui, kūrybinėje fotosesijoje. Socialiniuose tinkluose „influencer‘ių“ (liet. – nuomonės formuotojų) mada dažnai skirta įspūdžiui, reklamai arba kūrybinei išraiškai. Neretai žmonės, pamatę, pavyzdžiui, „Fashion Week“ modelių aprangas, piktinasi, jog tai „nesąmonė“, pamiršdami, jog tikroji mada – tai meninė išraiška.
„Mada visuomet bus aptariama kaip konceptas,“ – teigia stilistė – „tai yra kultūriškai susieta forma, jungianti daug disciplinų, kurios viena kitai turi įtakos, įamžinanti laike svarbias formas, idėjas ir kelianti diskusiją.“
Drabužiai gali tapti pareiškimu
Apranga dažnai naudojama kaip priemonė, norint kažką pasakyti, išreikšti nuomonę. Tačiau net ir detalės, skirtos sudaryti tam tikram įspūdžiui, gali būti perimtos iš aplinkos.
„Manau, kad „fashion statements“ (liet. – stiliaus pareiškimas, aut. past.) yra drabužiai ar aksesuarai, kurie pagyvina, įdeda cinkelio net ir į patį paprasčiausią įvaizdį. Tačiau yra plona riba tarp asmeninio pareiškimo ir to, kurį diktuoja medijos“, – teigia stilistė.
Paklausta apie iškylančius asmeninius iššūkius būnant naujos kartos kūrėja, Ugnė pasidalina: „Šiuo metu susiduriu su socialinių medijų įtaka: ne kūryboje, nes toje pozicijoje esu visiškai atsiribojusi vardan tikro kūrybiškumo, tačiau darbų viešinimas ir tapimas matoma yra sunkus momentas. Užsisuki rate darymo, kūrybos, mėgavimosi to, ką darai, suteikti gerą ir unikalią emociją tam, kam kuri. Po to prisimeni, jog reikia pasidalinti tuo su aplinka ir tada aplanko dvejonės: ar tikrai įdomu, ar verta, kas matys? Manau, kad medijos stipriai paveikė visuomenės, ypač kūrėjų supratimą apie kūrybą. Dabar nebeužtenka tik kurti, reikia tai ir rodyti, o tinkamai skleisti kūrybą yra dar vienas didelis darbas, kurio receptą dar bandau perskaityti.“
„Žmogus kuria, kol domisi“
Daugelis žmonių žino tik kelis vyresnės kartos stilistus, tačiau jaunimas ateina į šią industriją su kitokiu požiūriu. U. Usavičiūtė nebijo laužyti taisyklių ir skleisti naujų idėjų madoje.
„Amžius nėra riboženklis, svarbiausia požiūrio kampas, platus domėjimasis pasauliu ir intencija kūryboje. Žmogus kuria, kol domisi“, – teigia Ugnė.
„Tyro ir nesuvaidinto kūrybiškumo iš žmogaus niekas neatims niekada,“ – tvirtina stilistė – „autentika ims viršų, tačiau pasikartojančios tendencijos visada buvo ir bus. Norėčiau tikėti, jog atsiras daugiau kūrybininkų, kurie ne tik perkurs esamas idėjas, o ir pristatys naujus, neišbandytus, laike nepatikrintus konceptus, kurie dvelks delikačiu novatoriškumu.“
