Besibaigianti vasara nestokojo stiprių audrų – tikėtina, kad artimiausiomis savaitėmis jų dar sulauksime. Tai, kas žmonėms atrodo tiesiog kaip nedėkingi orai, keturkojams augintiniams gali tapti rimtu išbandymu.
Lauke švilpiant vėjui, griaudžiant ar žybsint perkūnijai, vieni šunys ieško vietos pasislėpti, kiti gali pradėti drebėti, blaškytis ar paniškai mėginti pabėgti. Veterinarijos specialistė pabrėžia, kad pirmiausia šeimininkui svarbu stebėti konkretaus gyvūno reakciją ir pagal ją pasirinkti tinkamiausią pagalbos būdą.
„Pirmiausia reikėtų stebėti, kaip gyvūnas elgiasi tuo metu, kai griaudi – visi reaguoja labai skirtingai. Vieni bėga slėptis, kiti panikuoja, blaškosi, dreba. Treti gali ramiai miegoti ir nekreipti dėmesio! Nuo to priklauso ir tai, kokių priemonių gali prireikti“, – sako klinikos „CanisFelis“ veterinarė Rima Kantoravičienė.
Priemonės – įvairios
Pasak pašnekovės, priemonių, galinčių padėti nerimaujančiam gyvūnui, yra įvairių. Viena jų – specialūs kūną švelniai spaudžiantys drabužiai. Toks spaudimas kai kuriems augintiniams suteikia saugumo jausmą ir padeda nusiraminti.
„Yra specialūs vadinamieji „wrap`ai“ – gyvūnams skirti drabužiai, kurie šiek tiek spaudžia kūną. Gyvūnas tarsi jaučiasi apkabintas ir dėl to gali jaustis ramiau“, – aiškina veterinarė.
Kai kuriems augintiniams gali padėti ir garsą slopinančios ausinės. Vis dėlto, anot specialistės, svarbu suprasti, kas konkrečiai gyvūną gąsdina labiausiai – stiprus garsas, žaibų blyksniai, ūžiantis vėjas, o gal bendras gamtos siautulys už lango?
„Yra specialios ausinės, kurios slopina garsą. Tačiau vėlgi reikia stebėti, ar gyvūną labiau veikia garsas, ar vaizdas“, – sako ji.
Ekspertė pažymi, kad kartais vien specialių priemonių nepakanka – gali prireikti papildų, o stipresnės baimės atvejais ir veterinaro paskirtų raminamųjų vaistų.
„Jeigu gyvūno reakcija labai stipri ir jis ima panikuoti, svarbiausia ne bandyti jį priversti nebijoti, o padėti tą paniką sumažinti. Tokiais atvejais gali prireikti ir medikamentų“, – sako profesionalė.
Veterinarės nuomone, apie tai, kaip šeimininkams elgtis per audrą, reikėtų mąstyti prieš jai prasidedant, o ne tada, kai už lango jau griaudi.
„Pratinti reikėtų iš anksto, kol dar nėra škvalo. Audrai prasidėjus, dažniausiai būna per vėlu kažko mokyti. Yra daug priemonių, kaip pratinti prie garso ir vaizdo, o geriausia tai daryti kartu su dresūros treneriais“, – pasakoja klinikos „CanisFelis“ specialistė Rima Kantoravičienė.
Ji dėmesį ir į tai, kad vienas stiprus išgąstis gali turėti ilgalaikių pasekmių. Ypač jei audra užklumpa tuo metu, kai šeimininkų nėra namuose. „Gali būti, kad šeimininkų nėra, užėjo stiprus škvalas, griaudėjo arčiau nei įprastai ir gyvūnas labai išsigando. Vėliau jis gali kiekvieną panašų garsą ar artėjančios audros požymį sieti su tuo pačiu išgąsčiu, o šeimininkas gali net nežinoti, kad kažkas įvyko“, – sako
