Dar prieš dešimtmetį buvo įprasta kalbėti apie šuns ar katės šeimininką, o šiandien Vakarų pasaulyje vis dažniau vartojama augintinio „tėvų“ sąvoka. Pokytis nėra vien kalbinis, bet ir kultūrinis. Su gyvūnais norima keliauti, lankytis restoranuose, apsistoti viešbučiuose, o jų mitybai, sveikatingumui ir net ilgaamžiškumui skiriama vis daugiau dėmesio.
Pasak Šarūno Valio, „Kauno grūdų“ Gyvūnų gerovės verslų portfelio vadovo, augintinių humanizacija pasaulyje vyksta jau maždaug dešimtmetį. Tačiau pastaraisiais metais, jo teigimu, šis reiškinys žengia į naują etapą.
„Vakarų rinkose pasikeitė net pats žodynas – vietoje šuns ar katės šeimininko vis dažniau kalbama apie augintinio „tėvus“. Pirmoji humanizacijos banga reiškė augintinio traktavimą kaip šeimos nario. Dabar matome kitą etapą: norime su juo būti ne tik namuose, bet ir eiti į restoraną, apsistoti viešbutyje, kartu leisti laiką. Aš tai vadinu antru augintinių humanizacijos etapu“, – sako Š. Valys.
Ryšį su augintiniais sustiprino pandemija
Naują humanizacijos etapą Š. Valys sieja ir su laikotarpiu po COVID-19 pandemijos. Jo teigimu, pandemijos metu daugėjo augintinių, kartu sparčiai augo ir jų maisto rinka. Žmonės daugiau laiko praleido namuose su savo gyvūnais, o grįžus į įprastą gyvenimo ritmą noras išlaikyti šį artimą ryšį niekur nedingo.
Šie pokyčiai persipina ir su gyvenimu miestuose. Pasak eksperto, tankiau gyvenamose pasaulio vietose, tarp jų Europoje ir Azijoje, ryškėja mažesnių šunų veislių ir kačių poreikis. Mažesniam gyvūnui reikia mažiau vietos, jį paprasčiau prižiūrėti ir pasiimti kartu vykstant į skirtingas vietas.
„Šuo žmogui suteikia emocinį ryšį nepriklausomai nuo to, ar jis didelis, ar mažas, tačiau su mažesniu augintiniu daug kas paprasčiau – nuo vietos namuose iki priežiūros. Šią tendenciją jaučiame ir savo srityje: labiausiai auga mažoms šunų veislėms skirtų produktų ir kačių maisto pardavimai bei susidomėjimas jais“, – pasakoja Š. Valys.
Gyvūnų maistas – išskirtinio lojalumo kategorija
Keičiantis santykiui su augintiniu, keičiasi ir požiūris į jo maistą. Š. Valys gyvūnų maisto kategoriją pagal vartotojų elgseną lygina su kūdikiams skirtų produktų rinka – atradę tinkamą ir pasiteisinusį produktą žmonės nėra linkę jo dažnai keisti. Vartotojų lojalumas gyvūnų maisto kategorijoje gali siekti 70 proc. ir daugiau. Toks prisirišimas prie išbandyto produkto kartu tampa iššūkiu gamintojams, siekiantiems įsitvirtinti rinkoje.
„Jeigu gyvūnas tau yra šeimos narys, stengiesi jam duoti tai, ką gali geriausio. Todėl šioje kategorijoje vartotojas yra mažiau jautrus kainų pokyčiams. Gamintojui tai kartu reiškia ir didelį iššūkį – ateiti į rinką, kurioje žmonės jau turi produktą, kuriuo pasitiki, nėra paprasta“, – aiškina Š. Valys.
Šią tendenciją pašnekovas mato ir „Kauno grūdų“ gyvūnų maisto gamyboje. Šiuo metu apie 85–90 proc. bendrovės gaminamo gyvūnų maisto sudaro aukštesnės kategorijos produktai, o jų dalis palaipsniui didėja. Apie 75 proc. gyvūnų maisto produkcijos eksportuojama, o nauji kontraktai daugiausia orientuoti į užsienio rinkas.
Žmonių įpročiai – augintinių maiste
Augintinių humanizacija keičia ir tai, kokių savybių tikimasi iš jų maisto. Pasak Š. Valio, kuriant naujus produktus vis dažniau atsigręžiama į žmonėms skirtų produktų rinkoje išpopuliarėjusius ingredientus, ypač siejamus su sveikatingumu. Vienas tokių pavyzdžių – kolagenas, kurį bendrovė panaudojo ir kurdami kačių maisto liniją.
„Kolagenas yra labai aiškus pavyzdys. Šią idėją perėmėme iš žmonėms skirtų maisto papildų kategorijos, kurioje šis ingredientas siejamas su grožiu ir sveikatingumu. Tai rodo, kad kurdami produktus augintiniams vis dažniau žvelgiame į tai, kas jau populiaru žmonėms skirtų produktų rinkoje“, – teigia Š. Valys.
Nauja kryptis – augintinių ilgaamžiškumas
Augintinių rinką pasiekia ir dar viena žmonių sveikatingumo srityje išpopuliarėjusi tema – ilgaamžiškumas. Pasak Š. Valio, stiprus emocinis ryšys su gyvūnu skatina ieškoti būdų, kaip ne tik pasirūpinti jo kasdiene savijauta, bet ir kuo ilgiau išsaugoti sveikatą. Vis dėlto norint suprasti, kokį vaidmenį čia gali atlikti mityba, reikalingi ilgalaikiai tyrimai.
„Norime išsiaiškinti, kaip mityba galėtų prisidėti prie ilgesnio ir sveikesnio augintinių gyvenimo, tačiau šiandien dar neturime galutinių atsakymų. Bendradarbiaujame su šioje srityje dirbančiais startuoliais, iš jų mokomės, kokius biologinius rodiklius verta stebėti, o praktinius tyrimus planuojame atlikti kartu su Lietuvos universitetais. Siekiame įvertinti, kokią įtaką skirtinga maisto sudėtis gali turėti su ilgaamžiškumu siejamiems rodikliams“, – pasakoja Š. Valys.
Šiuo metu daugiau dėmesio šioje srityje skiriama katėms. Anot pašnekovo, vien gyvūno gyvenimo trukmės nepakanka norint įvertinti galimą mitybos poveikį, nes jai įtakos turi daugybė veiksnių. Todėl ieškoma rodiklių, kurie leistų pokyčius pastebėti anksčiau. Kaip vieną iš pavyzdžių Š. Valys mini raumenų masę, kuri mokslininkų atliekamuose tyrimuose vertinama kartu su kitais sveikatos rodikliais.
Vis dėlto, pasak eksperto, vienos „stebuklingos“ formulės tikėtis nereikėtų. Ilgesniam ir sveikesniam augintinio gyvenimui svarbi gali būti ne tik mityba, bet ir fizinis aktyvumas bei kiti gyvenimo būdo veiksniai.
„Augintinių humanizacija šiandien apima gerokai daugiau nei jų pripažinimą šeimos nariais. Keičiasi ne tik tai, kiek kasdienio gyvenimo norime dalytis su savo augintiniais, bet ir tai, kaip rūpinamės jų mityba, savijauta bei sveikata. Kartu nuolat atsiranda naujų žinių, todėl sekame naujausius tyrimus, dalyvaujame seminaruose ir aktualia informacija dalijamės su šunų bei kačių šeimininkais“, – teigia Š. Valys.
