Darbo užmokestis yra būtinoji darbo sutarties sąlyga. Tai reiškia, kad sudarydamos darbo sutartį šalys privalo susitarti dėl darbo užmokesčio per mėnesį (mėnesio alga) arba už darbo valandą (valandinis atlygis). Darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negali būti mažesnis, negu Vyriausybės patvirtintas minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą. Tuo atveju, kai atliekamas kvalifikuotas darbas (reikalingi specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai), darbdavys privalo mokėti didesnį darbo užmokestį.
„Darbo užmokestis nėra darbdavio gera valia – tai yra įstatymo numatyta pareiga. Atlyginimo klausimai – vieni svarbiausių darbo santykiuose, todėl kiekvienas darbuotojas turi žinoti savo teises, o darbdavys – atsakomybę tinkamai jas užtikrinti”, – pabrėžia Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.
Darbo apmokėjimo sistema
Svarbu, kad darbo užmokesčio mokėjimo tvarka būtų apibrėžta darbo sutartyje ar darbo apmokėjimo sistemoje, kurią privalo patvirtinti darbdavys, kai vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, ir su ja supažindinti visus darbuotojus. Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka. Pabrėžtina, jog darbo apmokėjimo sistema turi būti parengta taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokio diskriminavimo lyties ir kitais pagrindais. Vyrams ir moterims už tokį patį ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis.
Kaip mokamas darbo užmokestis
Pažymėtina, jog darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. Darbdavio ar kitų asmenų perduoti daiktai ar suteiktos paslaugos negali būti laikomi darbo užmokesčiu, išskyrus sprendžiant bylas dėl diskriminacijos. „Darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą, išskyrus jūrininkus ir tam tikrus, įstatyme numatytus užsieniečius, kurie turi teisę dirbti”, – akcentuoja Š. Orlavičius.
Darbo užmokesčio mokėjimo terminai
Darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o darbuotojui prašant – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per 10 darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.
Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Kancleris pažymi, kad darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
„Toks reguliavimas turėtų būti suprantamas taip, kad darbo sutarties šalys darbo sutartyje gali susitarti dėl vėlesnės visiško atsiskaitymo dienos, bet ne vėlesnės kaip 10 darbo dienų po atleidimo, – pažymi kancleris Š. Orlavičius. – Taip pat šalys būtent atleidimo metu gali susitarti dėl vėlesnės atsiskaitymo dienos, jei išmokos iki vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio bus išmokamos vėliausiai atleidimo iš darbo dieną.”
Netinkamo atsiskaitymo pasekmės
Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos (darbo sutartis ar vietiniai teisės aktai) nenustato didesnio delspinigių dydžio. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo pirmos uždelsimo dienos iki pat atsiskaitymo dienos.
„Jeigu darbo santykiai jau yra pasibaigę ir su darbuotoju buvo uždelsta atsiskaityti, pavyzdžiui, atleidimo dieną neišmokėtas visas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių, – pabrėžia Š. Orlavičius. – Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų skaičiavimo pagrindu imamas ne darbuotojo vidutinis darbo užmokestis, o konkreti suma, kurią darbdavys uždelsė sumokėti. Kai uždelsta atsiskaityti trumpiau negu vieną mėnesį, uždelsta sumokėti suma turėtų būti apskaičiuojama proporcingai uždelstam atsiskaitymo laikotarpiui.”
Ginčai dėl neišmokėto darbo užmokesčio
Visais atvejais tiek darbdavys, tiek darbuotojas, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Ginčai tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, taip pat ir ginčai dėl neteisingo atsiskaitymo su darbuotoju, nagrinėjami Darbo kodekso IV dalyje „Darbo ginčai” nustatyta tvarka, t. y. pateikiant prašymą raštu ar elektroniniu paštu, pasirašant elektroniniu parašu ar suformulavus prašymą tokiu būdu, kuris leidžia prašymą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo autentiškumą, darbo ginčų komisijai VDI adresu. Pažymėtina, kad ginčai dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų statistiškai išlieka vieni dažniausiai nagrinėjamų darbo ginčų komisijose.
Informaciją dėl kreipimosi į darbo ginčų komisiją bei prašymo formą rasite šioje atmintinėje.
