Daugiamečių augalų dalijimas – vienas paprasčiausių būdų atjauninti gėlyną, padauginti mėgstamus augalus ir paskatinti gausesnį žydėjimą. Tačiau netinkamai pasirinktas laikas gali augalą stipriai nusilpninti. Jei kerą padalysite per karščius, aktyvaus žydėjimo metu ar prieš pat stiprias šalnas, jis gali sunkiai prigyti, o kitą sezoną žydėti gerokai silpniau. Todėl svarbiausia žinoti ne tik kaip dalinti, bet ir kada tai daryti.
Bendra taisyklė gana paprasta: daugumą daugiamečių augalų geriausia dalinti tada, kai jie nėra intensyviai žydintys ir turi pakankamai laiko įsišaknyti iki nepalankių orų. Vieni augalai geriausiai dalijami pavasarį, kiti – vasaros pabaigoje ar ankstyvą rudenį.
Kada daugiamečius augalus geriausia dalinti?
Dažniausiai daugiamečiai augalai dalijami dviem laikotarpiais – pavasarį arba ankstyvą rudenį.
Pavasarinis dalijimas tinka daugeliui vasarą ir rudenį žydinčių augalų. Vos tik dirva atšyla ir pradeda rodytis nauji ūgliai, kerą galima iškasti ir padalyti. Tuo metu oras dar nėra karštas, dirvoje pakanka drėgmės, o augalas turi visą sezoną įsitvirtinti naujoje vietoje.
Rudeninis dalijimas ypač tinka pavasarį ir vasaros pradžioje žydintiems daugiamečiams augalams. Optimalus laikas dažniausiai yra nuo rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo pabaigos, priklausomai nuo oro sąlygų. Svarbu, kad iki žemės įšalo liktų bent kelios savaitės, per kurias augalas spėtų suformuoti naujų šaknų.
Paprasta taisyklė: žydėjimo metas padeda pasirinkti dalijimo laiką
Jeigu nenorite įsiminti kiekvieno augalo atskirai, galite vadovautis paprasta sodininkų taisykle.
Pavasarį žydinčius augalus dažniausiai dalinkite rudenį, o vasarą ir rudenį žydinčius – pavasarį.
Taip augalui suteikiama galimybė persodinus atsigauti iki kito pagrindinio žydėjimo periodo.
Žinoma, yra išimčių. Kai kurios itin atsparios daugiametės gėlės gali būti dalijamos tiek pavasarį, tiek rudenį, tačiau net ir tada geriau vengti žydėjimo piko ir karštų, sausų dienų.
Rugsėjis – vienas geriausių mėnesių daugiamečiams dalyti
Rugsėjis daugeliui augalų yra itin tinkamas metas. Dirva po vasaros dar būna šilta, tačiau oro temperatūra jau žemesnė, todėl augalai patiria mažesnį stresą.
Be to, rudenį paprastai daugiau drėgmės. Persodintam augalui nereikia kovoti su stipria saule ir aukšta temperatūra, todėl naujos šaknys gali pradėti augti gana greitai.
Tačiau pernelyg delsti nereikėtų. Jei augalus padalysite labai vėlai, jie gali nespėti pakankamai įsišaknyti iki šalčių.
Todėl rugsėjo pabaigoje ir spalį verta stebėti prognozes. Jei artėja ilgesnis šaltas periodas, dalijimą geriau atidėti iki pavasario.
Kaip suprasti, kad daugiamečio augalo kerą jau reikia dalinti?
Daugiamečiai augalai nebūtinai dalijami kasmet. Daugelis vienoje vietoje gali sėkmingai augti 3–5 metus ar dar ilgiau.
Tačiau yra keli aiškūs ženklai, rodantys, kad augalui jau reikia daugiau erdvės.
Vienas ryškiausių – keras pradeda prasčiau žydėti. Jei anksčiau augalas buvo gausiai nusėtas žiedais, o dabar žydi tik kraštuose arba žiedų gerokai sumažėjo, gali būti, kad jo šaknys per daug sutankėjo.
Kitas požymis – kero vidurys pradeda retėti ar net visiškai išplinka. Toks vaizdas dažnai matomas senesniuose daugiamečių augalų keruose.
Taip pat verta dalinti augalą, jei jis pradeda užgožti šalia augančius augalus arba išplinta už jam skirtos vietos.
Kokius augalus rudenį galima dalinti?
Rudenį galima dalinti nemažai populiarių daugiamečių gėlių.
Tam dažnai tinka:
- bijūnai;
- vilkdalgiai;
- flioksai;
- viendienės;
- melsvės;
- astilbės;
- rudbekijos;
- ežiuolės;
- kraujažolės;
- snapučiai.
Vis dėlto kiekviena rūšis turi savų niuansų.
Pavyzdžiui, bijūnus geriausia dalinti vasaros pabaigoje arba ankstyvą rudenį. Jei bijūnas bus persodintas per giliai, jis gali keletą metų nežydėti.
Vilkdalgiai dažnai dalijami vasaros pabaigoje, netrukus po žydėjimo, kai jų šakniastiebiai dar spėja gerai įsitvirtinti iki žiemos.
Bijūnų dalijimas – viena dažniausių rudens užduočių
Bijūnai gali dešimtmečius augti vienoje vietoje, todėl jų nereikia dalyti vien dėl to, kad praėjo keleri metai.
Tačiau jei bijūną reikia perkelti arba norite jį padauginti, tinkamiausias laikas paprastai yra rugpjūčio pabaiga–rugsėjis.
Iškasus kerą, šaknys atsargiai nuvalomos ir padalijamos taip, kad kiekviena dalis turėtų kelis sveikus pumpurus.
Svarbiausia klaida sodinant – pumpurus užkasti per giliai. Jei jie atsiduria gerokai žemiau dirvos paviršiaus, bijūnas gali auginti lapus, bet nežydėti.
Kada dalinti viendienes?
Viendienės yra vieni lengviausiai dalijamų daugiamečių augalų.
Jas galima dalinti tiek ankstyvą pavasarį, tiek vasaros pabaigoje ar rugsėjį. Jei keras tapo labai tankus ir žiedų sumažėjo, padalijimas dažnai padeda jį atjauninti.
Viendienės gana greitai prigyja, tačiau po persodinimo svarbu jas gausiai palaistyti.
Kada dalinti melsves?
Melsves galima dalinti pavasarį, kai tik pradeda lįsti nauji ūgliai, arba ankstyvą rudenį.
Pavasarinis laikas dažnai patogesnis, nes augalo lapai dar maži ir lengviau matyti kero struktūrą.
Tačiau jei norite pertvarkyti gėlyną rudenį, melsves galima dalyti ir rugsėjį. Svarbu tik nepalikti šio darbo labai vėlyvam rudeniui.
Kada dalinti flioksus?
Flioksai laikui bėgant gali suformuoti labai tankius kerus, o seni augalai tampa jautresni ligoms.
Todėl juos verta periodiškai atjauninti.
Flioksus galima dalyti ankstyvą pavasarį arba rudenį, kai jie baigia žydėti. Rudenį žiedynus verta patrumpinti, kad augalas daugiau energijos skirtų šaknims.
Kada dalinti ežiuoles ir rudbekijas?
Ežiuoles bei rudbekijas dažniausiai patogiausia dalyti pavasarį.
Nors galima tai atlikti ir ankstyvą rudenį, šie augalai ne visada mėgsta vėlyvą persodinimą, ypač jei ruduo šaltas ir drėgnas.
Jeigu abejojate, saugiausias pasirinkimas yra palaukti pavasario, kai tik pradeda rodytis nauji ūgliai.
Kada daugiamečių augalų geriau neliesti?
Yra keli laikotarpiai, kai dalijimą geriau atidėti.
Per patį žydėjimo piką. Augalas tuo metu daug energijos skiria žiedams, todėl persodinimas gali tapti dideliu stresu.
Per vasaros karščius. Aukšta temperatūra ir sausa dirva labai apsunkina įsišaknijimą. Net reguliariai laistant augalas gali nuvysti.
Prieš pat stiprias šalnas. Naujos šaknys dar nebus pakankamai išsivysčiusios ir augalas gali prasčiau peržiemoti.
Taip pat nereikėtų dalinti augalo, kuris jau yra nusilpęs nuo ligos ar didelės sausros. Pirmiausia verta pagerinti jo būklę.
Kaip teisingai iškasti seną kerą?
Prieš kasant augalą verta jį gerai palaistyti, ypač jei dirva sausa.
Kasti pradėkite ne visai prie stiebų, o šiek tiek toliau nuo kero, kad kuo mažiau pažeistumėte šaknis.
Didelį kerą patogu iškelti sodo šakėmis.
Kai augalas iškastas, galima lengvai nukratyti dalį žemės arba šaknis nuplauti vandeniu, kad geriau matytųsi jų struktūra.
Smulkesni kerai kartais lengvai atsiskiria rankomis. Didesniems gali prireikti aštraus kastuvo ar peilio.
Svarbu, kad kiekviena atskirta dalis turėtų ir sveikų šaknų, ir gyvybingų ūglių ar pumpurų.
Ar reikia kerą dalinti į labai mažas dalis?
Nebūtinai.
Kartais norisi iš vieno didelio augalo gauti kuo daugiau naujų sodinukų, tačiau labai mažos dalys ilgiau atsigauna ir pirmaisiais metais gali atrodyti silpnai.
Dažniausiai patikimiau dalyti kerą į kelias vidutinio dydžio dalis.
Taip augalas greičiau suformuoja gražų kerą ir anksčiau pradeda normaliai žydėti.
Kaip paruošti naują vietą?
Naują sodinimo vietą geriausia paruošti dar prieš iškasant augalą.
Dirvą supurenkite, pašalinkite daugiametes piktžoles, prireikus įmaišykite gerai perpuvusio komposto.
Svarbu atsižvelgti į konkretaus augalo poreikius. Vieniems reikia saulėtos, gerai drenuotos vietos, kiti geriau jaučiasi daliniame pavėsyje ir drėgnesnėje dirvoje.
Persodinto augalo nereikėtų automatiškai užberti dideliu kiekiu mineralinių trąšų. Šaknims svarbiau gera dirvos struktūra, pakankama drėgmė ir laikas prigyti.
Po persodinimo – gausiai palaistykite
Net jei dirva atrodo drėgna, ką tik pasodintą augalą reikėtų gerai palaistyti.
Vanduo padeda žemei susiglausti aplink šaknis ir sumažina oro tarpų.
Per kelias pirmąsias savaites stebėkite dirvožemį. Jis neturėtų visiškai išdžiūti, tačiau taip pat neturėtų būti nuolat permirkęs.
Rudenį laistyti gali reikėti rečiau nei pavasarį, nes oras vėsesnis ir drėgmė išgaruoja lėčiau.
Ar rudenį pasodintus augalus reikia mulčiuoti?
Lengvas mulčio sluoksnis gali būti labai naudingas.
Kompostas, smulkinta medžių žievė ar kita tinkama organinė medžiaga padeda išlaikyti stabilesnę dirvos temperatūrą ir drėgmę.
Tačiau mulčiu nereikėtų užversti paties augalo centro ar pumpurų.
Ypač tai svarbu augalams, kurių šakniastiebiai ar augimo taškai turi būti arti dirvos paviršiaus.
Viena dažniausių klaidų – dalinti per vėlai
Rugsėjį dar gali būti šilta ir atrodyti, kad sodininkystės sezonas tęsis ilgai. Tačiau oras gali pasikeisti labai greitai.
Jeigu augalus dalinsite spalio pabaigoje ar lapkritį, jie gali nespėti suformuoti naujų šaknų.
Todėl rudenį geriau darbus atlikti kiek anksčiau, nei rizikuoti laukiant paskutinės šiltos savaitės.
Gera orientacinė taisyklė – augalui suteikti bent 4–6 savaites iki rimtesnio dirvos įšalo.
Ar visus daugiamečius augalus būtina reguliariai dalinti?
Ne.
Kai kurie augalai dalijimą toleruoja puikiai ir net geriau auga po periodinio atjauninimo. Kiti mėgsta ilgai augti vienoje vietoje ir kuo mažiau būti judinami.
Todėl nereikėtų gėlyno kas trejus metus dalyti vien todėl, kad taip kažkur perskaitėte.
Stebėkite patį augalą. Jei jis sveikas, gausiai žydi, nėra išplikusio centro ir netrukdo kaimyniniams augalams, jo galima neliesti.
Daugiamečių augalų dalijimo tikslas nėra vien padauginti augalus. Tai būdas atjauninti senus kerus, atkurti gausesnį žydėjimą ir išlaikyti tvarkingą gėlyną. Daugeliui augalų tinkamiausias laikas yra pavasaris arba ankstyvas ruduo, tačiau svarbiausia atsižvelgti į jų žydėjimo laiką ir oro sąlygas. Jei rudenį abejojate, ar augalas dar spės įsišaknyti, saugiau šį darbą palikti pavasariui.
