Sausio pabaiga – metas, kai žiema dar pilname įkarštyje, o paukščiams tampa ypač sunku susirasti maisto. Gamtoje vis mažiau vabzdžių, sėklų, sniegas ir ledas dengia žemę, todėl sodo lesyklos paukščiams gali tapti tikru išsigelbėjimu.
Jei iki šiol tik planavote pasirūpinti sparnuotaisiais draugais, sausio pabaiga – puikus laikas pradėti. O jei lesyklą jau turite, šiuo metu itin svarbi tampa reguliari priežiūra ir tinkamo pašaro pasirinkimas.
Kada metas pasirūpinti paukščiais sode?
Trumpas atsakymas – visą žiemą, tačiau sausio pabaiga ir vasaris yra vieni sunkiausių mėnesių žiemojantiems paukščiams.
Kodėl būtent dabar?
- Maisto atsargos gamtoje išsekusios – dauguma natūralių šaltinių jau sunaudoti.
- Temperatūra vis dar žema, dažnai pasitaiko speigų. Norint išgyventi, paukščiams reikia daugiau energijos.
- Dienos dar trumpos – mažiau laiko maistui susirasti.
Todėl sausio pabaigoje ypač svarbu, kad lesyklos būtų ne tik įrengtos, bet ir reguliariai pildomos bei prižiūrimos. Paukščiai greitai pripranta prie nuolatinio maisto šaltinio – jei staiga nustosite berti lesalą, jiems gali būti sunku greitai rasti alternatyvą.
Lesyklų priežiūra: kodėl svarbu ne tik priberti, bet ir išvalyti?
Daug kas galvoja: pripyliau sėklų – ir viskas. Tačiau lesyklos higiena yra ne mažiau svarbi nei pats maistas.
1. Reguliarus valymas – paukščių sveikatai
Lesykloje, kurioje nuolat kaupiasi:
- senos sėklos,
- drėgmė,
- paukščių išmatos,
gali pradėti daugintis ligų sukėlėjai, pelėsiai, bakterijos. Tai pavojinga tiek paukščiams, tiek – netiesiogiai – ir žmonėms (ypač vaikams, kurie mėgsta žiūrėti paukščius iš arti).
Ką daryti?
- Bent kartą per savaitę iškratyti senas sėklas, keisti neišvalgytą, sušlapusį lesalą.
- Nuvalyti lesyklos dugną, sieneles, kraštus.
- Jei įmanoma – lesyklą retkarčiais praplauti šiltu vandeniu, nusausinti ir tik tada vėl berti maisto.
2. Apsauga nuo sniego ir lietaus
Sausio pabaigoje dažnai pasitaiko atlydžių, šlapio sniego, lietaus. Svarbu, kad lesalas:
- nesušlaptų,
- nevirstų į lipnią masę, kuri greitai genda.
Todėl lesykla turėtų turėti stogelį ir šiek tiek apsaugotas kraštines, kad vėjas ir krituliai ne taip lengvai pasiektų sėklas.
Kur pakabinti lesyklą?
Kad paukščiams būtų ir saugu, ir patogu, svarbu lesyklą įrengti tinkamoje vietoje.
Geriausios vietos:
- Ant medžio šakos ar kamieno, ne per žemai, kad nepasiektų katės.
- Netoli krūmų ar medžių, kad paukščiai galėtų greitai pasislėpti, jei pasirodo plėšrūnai.
- Matomoje vietoje – kad galėtumėte stebėti paukščius pro langą (bet ne prie pat stiklo, kad paukščiai nesitrenktų).
Lesyklą verta tvirtinti tvirtai, kad jos nejudintų vėjas, ji neapvirstų ir neišbarstytų maisto ant žemės.
Ką berti į lesyklą sausio pabaigoje?
Žiemą paukščiams labiausiai reikia kaloringo, riebesnio maisto, kuris suteiktų daug energijos kovoti su šalčiu.
1. Saulėgrąžos – tikras žiemos „auksas“
- Juodos nelukštentos saulėgrąžos – vienas geriausių pasirinkimų.
- Jas mėgsta zylės, žvirbliai, bukučiai, dagiliai ir daugelis kitų smulkių paukščių.
- Svarbu, kad saulėgrąžos būtų ne sūdytos ir be prieskonių (t. y. ne žmonėms skirti užkandžiai, o specialios arba paprastos pašarinės).
2. Sėklų mišiniai žiemojantiems paukščiams
Galima rinktis specialius sėklų mišinius, skirtus laukiniams paukščiams:
- smulkios soros, kanapės, aguonos,
- įvairių javų sėklos,
- skaldyti kviečiai, avižos.
Mišiniai patogūs, nes juose dažnai subalansuotos sėklų rūšys, tačiau visada verta pasižiūrėti sudėtį – venkite mišinių, kuriuose daug „pigios užpildo smulkios frakcijos“ ir mažai vertingų riebesnių sėklų.
3. Nesūdyta lašinuko ar lašinių gabalėlis
Žiemą zylės ir kai kurie kiti paukščiai mėgsta riebų, nesūdytą lašinį. Tai labai kaloringas maistas, padedantis išgyventi šalčius.
Svarbu:
- lašinys turi būti be prieskonių ir be druskos;
- geriausia jį pakabinti – pririšti prie šakos ar lesyklos, kad paukščiai galėtų kapoti, bet gyvūnai (ypač katės) neprieitų;
- lašinio gabaliuką reikia periodiškai keisti, kad jis nesugestų.
4. Avižiniai dribsniai, kviečiai, soros
Smulkesnėms rūšims tinka:
- avižiniai dribsniai,
- soros,
- skaldyti kviečiai,
Tačiau jų nepiltina į sniegą, geriau – į lesyklą ar ant specialios platformos, kad nesušlaptų.
5. Specialūs „paukščių pyragai“ ir kamuoliukai
Prekybos vietose galima rasti:
- riebalų (lašinių, taukų) ir sėklų kamuoliukų,
- „paukščių pyragų“ su sėklomis.
Tai patogus ir paukščiams naudingas maistas, ypač sausio pabaigoje, kai maisto trūksta. Svarbu rinktis be plastikinio tinklelio arba tą tinkleli iškart nuimti, kad paukščiai juose neužkibtų nagais.
Ko geriau NIEKADA neduoti paukščiams?
Kad ir kaip norėtųsi „pavaišinti“ tuo, kas liko nuo stalo, kai kurie produktai paukščiams yra žalingi.
Nedera berti:
- sūrios duonos, bandelių, trapučių – druska kenkia paukščių inkstams;
- keptų, rūkytų, sūrių lašinių;
- virtų patiekalų likučių – makaronų, ryžių, troškinių;
- sugedusio, pelėjusio maisto;
- sūrių riešutų, traškučių, užkandžių žmonėms.
Duona, ypač balta, nėra visavertis maistas paukščiams – jie prisikemša, bet negauna reikiamų medžiagų. Geriau jos atsisakyti.
Kaip dažnai papildyti lesyklą sausio pabaigoje?
Sausio pabaigoje, kai šalčiai dar gali būti stiprūs, geriausia:
- tikrinti lesyklą kasdien,
- berti mažesnėmis porcijomis, bet reguliariai, kad maistas neužsigulėtų ir negestų.
Paukščiai greitai įpranta, kad tam tikroje vietoje visada yra maisto, ir pradeda jo tikėtis. Todėl, jei jau pradėjote juos šerti, stenkitės šėrimą tęsti bent iki pavasario pradžios, kol gamtoje atsiras daugiau natūralaus maisto.
Papildoma nauda sodui
Rūpindamiesi paukščiais žiemą, teikiate naudą ne tik jiems, bet ir savo sodui:
- Paukščiai, pripratus prie jūsų sodo, vasarą ir pavasarį sugrįš ir naikins kenkėjus – amarus, vikšrus, vabzdžius.
- Sode, kuriame gausu paukščių, natūraliai palaikoma geresnė ekologinė pusiausvyra.
- Lesyklos tampa gyvu „televizoriumi“ – vaikams ir suaugusiesiems smagu stebėti skirtingas paukščių rūšis, mokytis jas atpažinti.
