Tiesi, tanki ir visus metus žalia tujų gyvatvorė ilgą laiką buvo beveik savaime suprantamas pasirinkimas norintiems greitai pasislėpti nuo kaimynų žvilgsnių. Tujos atlieka savo funkciją, tačiau jų eilės tapo tokios įprastos, kad vis daugiau sklypų savininkų ieško įdomesnio, natūraliau atrodančio sprendimo.
Šiuolaikinė privatumo sienelė nebūtinai turi priminti visiškai lygų žalią koridorių. Kraštovaizdžio projektuose dažniau derinami visžaliai ir lapus metantys augalai, žydintys krūmai, daugiakamieniai medeliai bei dekoratyvinės žolės. Taip sukuriamas ne tik ekranas nuo pašalinių žvilgsnių, bet ir visais metų laikais kintanti sodo kompozicija.
Gyvatvorės gali padėti sulaikyti dalį oro teršalų, sugerti kritulius, švelninti vėją, suteikti pavėsį ir prieglobstį gyvūnams. Mišrios gyvatvorės vertingos ir tuo, kad skirtingos rūšys žydi bei brandina vaisius nevienodu laiku.
Kuo pakeisti tujas, kad kiemas išliktų privatus, tačiau atrodytų stilingesnis ir natūralesnis?
Pirmiausia nuspręskite, kada privatumo reikia labiausiai
Prieš renkantis augalus svarbu atsakyti į vieną klausimą: ar tankios sienelės reikia visus metus, ar tik nuo pavasario iki rudens?
Jeigu terasa, svetainės langai arba poilsio zona matomi iš kaimyninio sklypo ir žiemą, geriausiai tiks visžaliai kukmedžiai, koloniniai kadagiai arba kelių rūšių kompozicija su visžaliu fonu.
Jeigu privatumas svarbiausias vasarą, pasirinkimas gerokai platesnis. Galima sodinti skroblus, pūslenius, hortenzijas, medlievas, klevus ar aukštas dekoratyvines žoles. Lapuočiai žiemą praranda didžiąją dalį uždangos, tačiau šiltuoju sezonu suteikia daugiau spalvų, žiedų ir natūralumo.
Augalai ekranui gali būti pasirenkami iš gyvatvorinių krūmų, medžių ir aukštų žolių. Tinkamiausias variantas priklauso nuo norimo aukščio, pločio, formalumo ir turimos erdvės.
1. Kukmedis – prabangi visžalė alternatyva tujoms
Paprastasis kukmedis, arba Taxus baccata, yra vienas elegantiškiausių augalų formuojamai gyvatvorei. Jo spygliai tamsiai žali, smulkūs, todėl nukirpta sienelė atrodo vientisa, tanki ir vizualiai rami.
Kukmedis tinka tiek klasikiniam, tiek moderniam sodui. Jį galima auginti kaip griežtą geometrinę gyvatvorę arba palikti šiek tiek laisvesnį. Tai ilgaamžis visžalis augalas, plačiai naudojamas gyvatvorėms ir figūriniam karpymui.
Didelis kukmedžio privalumas – gebėjimas atželti iš senesnės medienos. Jeigu gyvatvorė per daug išsiplėtė, ją galima palaipsniui stipriau atnaujinti. Tujos ir daugelis kitų spygliuočių, nukirpti iki plikų rudų šakų, dažnai nebeatsigauna.
Kukmedžiai gali augti saulėje, daliniame pavėsyje ir pavėsyje. Jie nemėgsta užmirkusios žemės, todėl sunkioje dirvoje būtinas geras drenažas.
Kam labiausiai tinka?
- norintiems privatumo visus metus;
- mažiems ir vidutinio dydžio sklypams;
- moderniam arba klasikiniam sodui;
- pavėsingesnei sklypo pusei;
- tiems, kurie pasirengę palaukti, kol gyvatvorė sutankės.
Svarbu: kukmedžio dalys yra nuodingos jas suvalgius. Jis gali netikti ten, kur augalus graužia gyvūnai arba be priežiūros žaidžia maži vaikai.
2. Paprastasis skroblas – natūraliai, bet tvarkingai sienelei
Paprastasis skroblas, arba Carpinus betulus, yra vienas universaliausių pasirinkimų Lietuvos kraštovaizdį primenančiai gyvatvorei. Jo sienelė vasarą būna tanki ir žalia, rudenį nusidažo gelsvais bei rusvais tonais, o dalis sudžiūvusių lapų ant reguliariai karpomų šakų gali laikytis ir žiemą.
Skroblas gerai pakenčia karpymą, todėl iš jo galima formuoti tiek žemą, tiek aukštesnę privatumo sieną. Augalas geriausiai auga derlingoje, gerai drenuojamoje dirvoje, saulėje arba daliniame pavėsyje.
Kraštovaizdžio projektuose skroblai vertinami dėl natūralesnio vaizdo ir geresnio prisitaikymo prie drėgnesnės dirvos nei kai kurie kiti tradiciniai gyvatvorių augalai. RHS taip pat pažymi, kad skroblai vis dažniau naudojami gyvatvorėms dėl jų atsparumo svyruojančioms drėgmės sąlygoms.
Kam labiausiai tinka?
- norintiems žalios sienos nuo pavasario iki vėlyvo rudens;
- natūralistiniam, skandinaviškam ar kaimiškam sodui;
- sunkesnei ir drėgnesnei dirvai;
- aukštai, bet ne pernelyg plačiai gyvatvorei;
- vietai prie gatvės ar vėjuotame sklype.
Jauną skroblo gyvatvorę reikia pradėti formuoti anksti. Trumpinami ne tik viršutiniai, bet ir šoniniai ūgliai, kad augalai šakotųsi nuo pat apačios.
3. Lauko klevas – tanki ir spalvinga lapuočių gyvatvorė
Lauko klevas, arba Acer campestre, vis dažniau pasirenkamas natūralesnėms sklypų riboms. Reguliariai karpomas jis suformuoja tankią, šakotą sienelę, o rudenį lapai nusidažo geltonais ir rausvais atspalviais.
Tai geras pasirinkimas tiems, kuriems tujų eilė atrodo pernelyg formali, tačiau visiškai laisvai auganti mišri gyvatvorė būtų per plati. Lauko klevas gali būti formuojamas gana siaurai.
Augalas turi kompaktišką, tankią lają, o jo penkiaskiaučiai lapai rudenį pagelsta arba parausta. Gyvatvorei skirti lauko klevai vertinami ir dėl atsparumo šaltesnėms, atviroms vietoms.
Kam labiausiai tinka?
- natūraliai atrodančiai sklypo ribai;
- vėjuotoms ir atviroms vietoms;
- norintiems ryškių rudens spalvų;
- mišriai gyvatvorei su skroblais ir gudobelėmis;
- didesniam arba užmiesčio sklypui.
Žiemą klevas lapus numeta, todėl visiškos uždangos nelieka. Jei privatumas būtinas visus metus, prieš klevų sieną galima įterpti kelias kukmedžių ar kadagių grupes.
4. Putinalapis pūslenis – spalvinga siena be nuobodulio
Putinalapis pūslenis, arba Physocarpus opulifolius, tinka tiems, kurie nori ne griežtos gyvatvorės, o sodrios ir laisvesnės krūmų juostos.
Rūšinis pūslenis gali pasiekti maždaug 2,5–4 metrų aukštį. Jis auga saulėje ir daliniame pavėsyje, prisitaiko prie molingos, priemolio ar smėlingos dirvos. Vasaros pradžioje pasirodo balti arba rausvi žiedynai, kuriuos vėliau pakeičia dekoratyvios sėklų dėžutės.
Ypač populiarios tamsialapės veislės, pavyzdžiui, „Diabolo“. Jos užauga maždaug 1,5–2,5 metro aukščio ir pločio, todėl gali sukurti ryškų foną hortenzijoms, dekoratyvinėms žolėms ar šviesiems namo fasadams.
Pūslenio nereikėtų karpyti į visiškai lygų stačiakampį. Gražiausiai jis atrodo tada, kai paliekamos šiek tiek išlinkstančios šakos ir natūrali krūmo forma.
Kam labiausiai tinka?
- laisvai augančiai privatumo juostai;
- norintiems tamsios arba gelsvos lapijos;
- saulėtai ar pusiau pavėsingai vietai;
- didesniam sklypui;
- deriniui su žolėmis ir žydinčiais augalais.
Žiemą pūslenis numeta lapus, tačiau išlieka tanki šakų struktūra ir dekoratyvi besilupanti žievė.
5. Šluotelinės hortenzijos – žydinti vasaros užuolaida
Jeigu privatumo labiausiai reikia terasoje nuo birželio iki rudens, viena gražiausių tujų alternatyvų yra aukštesnių veislių šluotelinės hortenzijos.
Pavyzdžiui, „Limelight“ formuoja stačią, tvirtą, maždaug 2 metrų ar aukštesnę lają. Jos žiedynai iš pradžių būna žalsvi, vėliau tampa kreminiai balti, o sezonui baigiantis įgauna rausvų atspalvių.
Hortenzijų eilė neatrodo kaip įprasta gyvatvorė. Tai veikiau gausiai žydinti krūmų juosta, kuri paslepia terasą, baseiną ar lauko valgomojo zoną. Ji ypač gražiai atrodo prieš tamsią medinę tvorą arba visžalių kukmedžių foną.
Hortenzijoms reikia pakankamai drėgnos, tačiau neužmirkusios dirvos. Jos gali augti saulėje arba daliniame pavėsyje, bet visiškai sausoje vietoje reikalaus reguliaraus laistymo.
Kam labiausiai tinka?
- privatumo sienelei prie terasos;
- reprezentacinei namo pusei;
- norintiems ilgai žydinčių augalų;
- deriniui su kukmedžiais, skroblais ar dekoratyvinėmis žolėmis;
- sodui, kuriame privatumas žiemą nėra būtinas.
Pavasarį hortenzijos būna gana žemos, todėl visišką uždangą sukuria tik išleidusios naujus ūglius ir lapus.
6. Koloniniai kadagiai – siauram ir moderniam sklypui
Kai tarp namo, terasos ir sklypo ribos lieka nedaug vietos, plačiai augantys krūmai gali būti nepraktiški. Tokiu atveju verta rinktis siaurus, vertikaliai augančius kadagius.
Uolinis kadagys „Blue Arrow“ yra visžalis ir išlaiko siaurą koloninę formą. Melsvai žalia laja suteikia sodui architektūriškumo, todėl šis augalas dažnai naudojamas moderniose, minimalistinėse kompozicijose.
Kadagiai geriausiai jaučiasi saulėje ir laidžioje dirvoje. Užmirkimas, sunkus molis bei prasta oro cirkuliacija gali skatinti šakų rudavimą.
Jų geriau nesodinti pernelyg tankiai. Palikti nedideli tarpai atrodo lengviau ir leidžia kiekvienam augalui išsaugoti taisyklingą siluetą.
Kam labiausiai tinka?
- labai siaurai želdinių juostai;
- moderniam arba minimalistiniam sodui;
- saulėtai, sausiau vietai;
- privatumo akcentams tarp langų;
- deriniui su hortenzijomis ir miskantais.
Kadagių sienelė paprastai nebus tokia visiškai vientisa kaip tujų, tačiau būtent pasikartojantis vertikalus ritmas gali atrodyti šiuolaikiškiau.
7. Miskantai – lengva ir judanti privatumo sienelė
Aukšti miskantai puikiai tinka ten, kur privatumo reikia vasarą ir rudenį. Jie sukuria lengvą, nuo vėjo judančią sienelę, kuri neužgožia sodo taip stipriai kaip tankūs spygliuočiai.
Miskantai yra kupstais augančios dekoratyvinės žolės. Skirtingos veislės gali siekti nuo maždaug 1,5 iki 2,5 metro. Pavyzdžiui, „Goliath“ žiedynų stiebai gali užaugti iki 2,5 metro, o „Rotsilber“ formuoja kompaktiškesnį maždaug 1,5 metro aukščio kupstą.
Šios žolės geriausiai auga saulėje, vidutiniškai derlingoje, drėgnoje, bet gerai drenuojamoje dirvoje. Labai šlapia žemė žiemą gali paskatinti kerų puvimą.
Sausus stiebus verta palikti per žiemą. Jie išlaiko dalį uždangos, gražiai atrodo apsnigti ir suteikia sodui struktūros. Nupjaunami tik žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį.
Kam labiausiai tinka?
- terasos ar baseino privatumui vasarą;
- natūralistiniam ir moderniam sodui;
- saulėtai vietai;
- lengvai, nepermatomai užuolaidai;
- deriniui su hortenzijomis ir visžaliais augalais.
Reikia prisiminti, kad pavasarį po nupjovimo miskantai kurį laiką bus žemi. Todėl jie nėra visiškas visus metus veikiančios gyvatvorės pakaitalas.
8. Medlievos – privatumas, žiedai ir rudens spalvos
Daugiakamienės medlievos vis dažniau pasirenkamos ten, kur reikia paslėpti ne visą sklypo ribą, o konkretų vaizdą – kaimynų langą, balkoną, gatvę ar ūkinį pastatą.
Amerikinė medlieva, arba Amelanchier lamarckii, gali augti kaip aukštas daugiakamienis krūmas arba nedidelis medis. Pavasarį ji gausiai žydi baltais žiedais, vasarą subrandina tamsias uogas, o rudenį lapai nusidažo oranžiniais ir raudonais atspalviais. VU Botanikos sodas ją apibūdina kaip siaurą, lapus metantį krūmą arba medį, galintį pasiekti iki 10 metrų.
Medlievos nesudaro visiškai nepermatomos sienos nuo žemės iki viršaus. Jos labiau tinka lengvam, sluoksniuotam ekranui. Po jų lajomis galima sodinti hortenzijas, pūslenius, kukmedžius arba dekoratyvines žoles.
Kam labiausiai tinka?
- privatumui aukščiau akių lygio;
- miesto ir nedideliems sodams;
- natūralistiniam kraštovaizdžiui;
- norintiems pavasarinių žiedų ir ryškių rudens spalvų;
- mišriai krūmų bei medelių sienelei.
Vis dažniau renkamasi ne viena rūšis, o mišri privatumo juosta
Šiuolaikiškiausias tujų pakaitalas dažnai nėra kita vienos rūšies gyvatvorė. Kraštovaizdžio dizaineriai vis dažniau kuria kelių sluoksnių kompozicijas.
Pavyzdžiui, privatumo juostą gali sudaryti:
- kukmedžiai kaip tamsus visžalis fonas;
- kelios daugiakamienės medlievos aukštesniam ekranui;
- šluotelinės hortenzijos vasaros žiedams;
- miskantai judesiui ir lengvumui;
- pūsleniai sodriai lapų spalvai.
Mišri gyvatvorė ilgiau žydi, skirtingu metu augina vaisius ir suteikia daugiau maisto bei prieglobsčio gyvūnams nei visiškai vienoda augalų eilė.
Mažame sklype pakanka dviejų arba trijų pasikartojančių rūšių. Pernelyg daug skirtingų augalų gali sukurti margą, chaotišką vaizdą.
Pavyzdys moderniam sodui
- koloniniai kadagiai;
- baltai žydinčios hortenzijos;
- miskantų grupės;
- vienodas žvyro arba tamsaus mulčio paviršius.
Pavyzdys natūralistiniam sodui
- skroblų arba lauko klevų fonas;
- medlievos;
- pūsleniai;
- dekoratyvinės žolės.
Pavyzdys privatumui visus metus
- karpomi kukmedžiai;
- keli koloniniai kadagiai;
- priešais juos pasodintos hortenzijos arba žemesni pūsleniai.
Kokių klaidų vengti sodinant tujų alternatyvas?
Nesodinkite pagal mažo sodinuko dydį
Sodo centre augalai atrodo kompaktiški, tačiau po kelerių metų gali užaugti iki kelių metrų pločio. Visada tikrinkite suaugusio augalo aukštį ir plotį.
Nesistenkite privatumo sukurti per vieną sezoną
Per tankiai pasodinti krūmai greičiau susiglaudžia, tačiau vėliau pradeda konkuruoti dėl šviesos, vandens ir maisto medžiagų. Gyvatvorės vidus prasčiau vėdinasi, todėl gali plisti ligos.
Neignoruokite dirvos
Miskantams ir kadagiams netiks nuolat šlapia žemė. Hortenzijos skurs sausame smėlyje be laistymo, o kukmedžiai gali žūti užmirkusioje vietoje.
Nepamirškite žiemos vaizdo
Vasarą pūsleniai, hortenzijos ir žolės gali sukurti visišką uždangą. Žiemą jos gerokai sumažės. Prieš sodindami įvertinkite, ar tuo metu privatumas vis dar bus reikalingas.
Nekurkite nepertraukiamos sienos ten, kur jos nereikia
Kartais kaimynų žvilgsnius galima uždengti vos trimis aukštais krūmais arba vienu daugiakamieniu medeliu. Nebūtina apželdinti viso sklypo perimetro vienodai.
Kuri tujų alternatyva geriausia?
Privatumui visus metus: kukmedis arba koloninis kadagys.
Sunkesnei ir drėgnesnei dirvai: paprastasis skroblas.
Natūraliai kaimo ar užmiesčio sodybai: lauko klevas, skroblas arba mišri gyvatvorė.
Ryškiai lapų spalvai: putinalapis pūslenis.
Žydinčiai vasaros sienelei: šluotelinės hortenzijos.
Moderniai ir lengvai kompozicijai: miskantai su koloniniais kadagiais.
Privatumui aukščiau akių lygio: daugiakamienės medlievos.
Mažai priežiūros reikalaujančiam formaliam sodui: lėtai augantis, reguliariai karpomas kukmedis.
Graži gyvatvorė neturi priminti žalios tvoros
Tujos vis dar gali būti praktiškas pasirinkimas, tačiau jos tikrai nėra vienintelis būdas apsaugoti kiemą nuo pašalinių žvilgsnių. Privatumo sienelė gali žydėti, keisti lapų spalvą, judėti nuo vėjo ir suteikti prieglobstį paukščiams.
Svarbiausia pasirinkti augalus pagal konkrečią vietą, o ne vien pagal nuotrauką. Įvertinkite dirvožemį, apšvietimą, turimą plotį, priežiūros galimybes ir tai, kuriuo metų laiku privatumas svarbiausias.
Kartais geriausias tujų pakaitalas bus griežta kukmedžių gyvatvorė. Kitame sklype kur kas gražiau atrodys medlievų, hortenzijų ir miskantų kompozicija. Būtent skirtingų formų, aukščių ir tekstūrų derinimas leidžia sukurti privatų, bet ne uždarą sodą.
