Ar tikrai ilsitės per atostogas, jei rankoje – telefonas? Net ir ilsėdamiesi dažnai liekame „prisijungę“ – naršome socialiniuose tinkluose, tikriname el. paštą, žvilgčiojame į ekraną. Gydytojai perspėja, kad šis įprotis turi savo kainą – nuo padidėjusio streso iki prastesnės miego kokybės. Nors atostogos turėtų būti skirtos atsipalaidavimui ir atsitraukimui nuo kasdienybės, daugeliui nepavyksta ištrūkti iš skaitmeninio pasaulio. Būtent todėl vis dažniau kalbama apie skaitmeninį detoksą – sąmoningą ir tikslingą atsitraukimą nuo technologijų.
Poreikį pailsėti nuo ekranų gali išduoti įvairūs fiziniai ir emociniai požymiai. Skaitmeninio perdegimo požymiai: akių nuovargis, sausumas ar perštėjimas, dažni galvos arba sprando skausmai, suprastėjusi miego kokybė, padidėjęs irzlumas. Taip pat galima pastebėti sunkumą susikaupti atliekant vieną užduotį bei automatinį norą vis pasitikrinti telefoną – net be aiškios priežasties.
„Ši tema tampa vis aktualesnė šiuolaikiniam žmogui, nes poilsis nuo ekranų tampa gyvybiškai svarbus. Nuolatinis buvimas prisijungus prie įrenginių yra tiesiogiai siejamas su padidėjusiu stresu, nerimu ir prastesne miego kokybe. Skaitmeninės higienos įpročiai padeda atkurti psichologinę pusiausvyrą skaitmeninių dirgiklių perpildytame pasaulyje, taip saugant emocinę gerovę”, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ neurologė Indrė Jasienė. Tai ypač svarbu žinant, kad daugiau nei 75 % žmonių naudojasi telefonu prieš miegą.
Ekranai veikia emocinę sveikatą
Svarbus aspektas, susijęs su skaitmeninių prietaisų naudojimu, yra vadinamoji mėlynoji šviesa – tai didelės energijos regimosios šviesos dalis, kurią aktyviai skleidžia ekranai. Vakare ši šviesa gali slopinti melatonino – natūralaus miego hormono – gamybą, dėl to sutrinka organizmo cirkadinis ritmas ir pasunkėja užmigimo procesas. Dėl šios priežasties vakarinis ekranų naudojimas gali turėti neigiamą poveikį miego kokybei ir bendrai savijautai.
„Nuolatinis ekranų naudojimas taip pat daro tiesioginę įtaką emocinei savijautai, dėmesio koncentracijai ir nervų sistemos būklei. Ilgalaikis ir nepertraukiamas žiūrėjimas į ekranus siejamas su išaugusiu nerimu, irzlumu ir emociniu disbalansu. Dėmesio koncentracija mažėja dėl dažnų perjungimų tarp užduočių, o nuolatinė išorinių stimulų gausa aktyvuoja nervų sistemą, kuri negauna galimybės tinkamai pailsėti. Ilgainiui tai gali lemti nuovargį, perdegimą ir emocinį išsekimą“, – dėsto neurologė.
Dirbantiems prie ekranų – detoksikacija būtina
Net ir trumpas atsitraukimas nuo ekranų per atostogas gali smarkiai pagerinti savijautą ir emocinę pusiausvyrą, teigia I. Jasienė.
„Šis poilsis sumažina kognityvinę apkrovą, leidžia atsipalaiduoti nervų sistemai ir pailsėti akims, o tai dažnai lemia geresnę nuotaiką, didesnį kūrybiškumą bei kokybiškesnį miegą“, – tikina „Antėja“ medikė.
Nors nėra vienos taisyklės, kiek tiksliai laiko reikėtų atsitraukti nuo ekranų, specialistai rekomenduoja išbandyti vadinamąją „20-20-20“ taisyklę: kas 20 minučių padaryti 20 sekundžių pertrauką, žvelgiant į objektą, esantį bent 20 pėdų (apie 6 metrų) atstumu. Taip pat verta bent kas valandą atsistoti, šiek tiek pajudėti ir pailsėti nuo vizualinės informacijos.
„Skaitmeninė higiena yra ypač svarbi tiems, kurie su ekranais dirba kasdien. Žmonės, praleidžiantys daug laiko prie ekranų tiek darbe, tiek laisvalaikiu, turėtų sąmoningai planuoti skaitmenines pertraukas, kad išvengtų ilgalaikių neigiamų pasekmių sveikatai“, – pataria I. Jasienė.
Vaikų laikas
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vaikų laikui prie ekranų. Anot medikės, ribojimas būtinas, nes perteklinis ekranų naudojimas vaikams gali sukelti kalbos raidos vėlavimą, dėmesio koncentracijos sutrikimus ir socialinių įgūdžių stoką.
„Be to, dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo išauga nutukimo rizika, o vėlyvas ekrano žiūrėjimas gali sukelti miego sutrikimų. Todėl vaikų ekranų naudojimas turėtų būti ne tik ribojamas, bet ir atidžiai prižiūrimas, derinant su aktyviomis, lavinančiomis veiklomis“, – tikina neurologė.
Galbūt pats metas išbandyti dieną be ekranų? Net ir trumpas atitrūkimas nuo skaitmeninių įrenginių gali pagerinti nuotaiką, atkurti vidinę pusiausvyrą ir sustiprinti ryšį su artimaisiais. Kartais mažas žingsnis gali turėti stebėtinai didelį poveikį mūsų savijautai.
