Pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje prie bijūnų dažnai galima pamatyti visą būrį skruzdėlių. Jos ropinėja ant stiebų, renkasi aplink apvalius pumpurus, kartais atrodo, kad tiesiog „aplipusios“ visą augalą. Ne vienam gėlių augintojui kyla klausimas: ar skruzdėlės gadina bijūnus, ar pumpurai dėl jų neišsiskleis, o gal tai ženklas, kad augalą užpuolė kenkėjai?
Gera žinia ta, kad dažniausiai skruzdėlės ant bijūnų nėra pavojingos. Jos atkeliauja ne graužti pumpurų, o maitintis saldžiu nektaru, kurį išskiria besiformuojantys bijūnų žiedpumpuriai. Todėl pamačius skruzdėles nereikėtų skubėti purkšti stiprių priemonių ar bandyti jų visiškai išnaikinti. Vis dėlto yra keli atvejai, kai skruzdėlių gausa gali rodyti kitą problemą.
Kodėl skruzdėlės renkasi ant bijūnų?
Bijūnų pumpurai prieš išsiskleisdami dažnai būna lipnūs. Ant jų susidaro saldus, nektarą primenantis sluoksnis. Skruzdėlėms tai puikus maisto šaltinis, todėl jos greitai suranda augalą ir pradeda lankytis ant pumpurų.
Tai natūralus reiškinys. Skruzdėlės paprastai neėda bijūnų žiedų, negraužia pumpurų vidaus ir nesustabdo žydėjimo. Dažnai jos tiesiog surenka saldžias išskyras ir nukeliauja toliau. Kai bijūnai prasiskleidžia, skruzdėlių paprastai sumažėja.
Dėl to nereikėtų tikėti mitu, kad bijūnams būtinai reikia skruzdėlių, kad žiedai išsiskleistų. Bijūnai puikiai žydi ir be jų. Skruzdėlės nėra būtinos pumpurų atsivėrimui, jos tik pasinaudoja augalo išskiriamu saldžiu skysčiu.
Ar skruzdėlės kenkia bijūnams?
Dažniausiai – ne. Jei augalas atrodo sveikas, lapai žali, pumpurai didėja, nėra deformacijų, rudų dėmių ar pūvančių vietų, skruzdėlių nereikia laikyti problema. Jos tiesiog lanko pumpurus dėl saldžių išskyrų.
Tačiau jei ant bijūnų pastebite ne tik skruzdėles, bet ir amarus, lipnius lapus, susisukusius ūglius ar silpną augimą, tuomet situacija kitokia. Skruzdėlės dažnai „globoja“ amarus, nes šie išskiria saldų lipčių. Skruzdėlės minta tuo lipčiumi ir kartais net saugo amarus nuo natūralių priešų.
Tokiu atveju tikroji problema yra ne skruzdėlės, o amarai. Jie siurbia augalų sultis, silpnina jaunus ūglius, gali deformuoti lapus ir pumpurus. Todėl pirmiausia reikėtų apžiūrėti apatinę lapų pusę, jaunus stiebus ir pumpurų pagrindą.
Kaip atskirti, ar tai normalu, ar jau problema?
Jeigu skruzdėlės vaikšto tik ant pumpurų, o pats augalas atrodo sveikas, tikėtina, kad nieko daryti nereikia. Tai įprastas bijūnų žydėjimo laikotarpio vaizdas.
Sunerimti verta, jei matote:
- ant jaunų ūglių susitelkusius smulkius žalius, juodus ar pilkšvus vabzdžius;
- susisukusius, lipnius ar deformuotus lapus;
- pumpurus, kurie ruduoja, džiūsta arba neišsiskleidžia;
- lipnų sluoksnį ne tik ant pumpurų, bet ir ant lapų;
- tamsias apnašas ant lapų;
- labai didelį skruzdėlių taką iš skruzdėlyno tiesiai į bijūną.
Tokiais atvejais verta imtis priemonių, bet ne prieš pačius bijūnus, o prieš kenkėjus ar skruzdėlių lizdą, jei jis įsikūręs per arti šaknų.
Ką daryti, jei skruzdėlės tiesiog renkasi ant pumpurų?
Jei bijūnas sveikas, geriausias sprendimas – nieko nedaryti. Skruzdėlės paprastai nepakenkia pumpurams ir netrukdo žydėjimui. Kai žiedai prasiskleis, jų sumažės savaime.
Jei skruzdėlių labai daug ir jos trukdo skinant žiedus, galima prieš nešant bijūnus į namus švelniai nukratyti žiedus lauke. Dar geriau – nuskintus žiedus trumpam pamerkti ar praskalauti vėsiame vandenyje. Skruzdėlės pasišalins, o į namus jų parsinešite mažiau.
Svarbu nenaudoti stiprių cheminių priemonių ant žiedpumpurių vien dėl skruzdėlių. Tai gali pakenkti naudingiems vabzdžiams, pačiam augalui ir aplinkai.
Ką daryti, jei kartu yra amarų?
Jei pastebite amarus, pirmiausia galima pabandyti juos pašalinti mechaniškai. Stipresnę koloniją nuo stiebų ir pumpurų galima nuplauti vandens srove. Tai darykite atsargiai, kad nenulaužtumėte jaunų ūglių ar pumpurų.
Taip pat galima naudoti muilo tirpalą. Purškiant svarbu pasiekti tas vietas, kur slepiasi amarai – jaunus ūglius, lapų apačią, pumpurų pagrindą. Purkšti geriausia ryte arba vakare, ne per kaitrią saulę. Prieš purškiant visą augalą, verta išbandyti tirpalą ant nedidelės dalies.
Jei amarų daug, o natūralios priemonės nepadeda, galima rinktis registruotas augalų apsaugos priemones, skirtas dekoratyviniams augalams. Visada būtina laikytis etiketės nurodymų, neviršyti dozės ir nepurkšti žydinčių augalų, kai aktyvios bitės bei kiti apdulkintojai.
Ar reikia naikinti skruzdėlyną prie bijūnų?
Jei skruzdėlynas yra toliau, jo naikinti nereikia. Skruzdėlės yra ekosistemos dalis: jos purena dirvą, naikina kai kuriuos kenkėjus, yra maistas paukščiams ir kitiems gyvūnams.
Tačiau jei skruzdėlynas įsikūrė tiesiai prie bijūno šaknų ar po keru, augalas gali pradėti kentėti. Skruzdėlės gali išjudinti dirvą, sudaryti oro ertmes aplink šaknis, todėl šaknys greičiau džiūsta. Tokiu atveju bijūnas gali prasčiau augti, vysti per sausras ar silpniau žydėti.
Pirmiausia pabandykite skruzdėlyną trikdyti saugesniais būdais: dažniau palaistykite vietą, supurenkite dirvą, papildykite ją kompostu, mulčiuokite. Skruzdėlės nemėgsta nuolat trikdomos ir drėkinamos vietos, todėl kartais persikelia kitur.
Jei problema rimta, galima naudoti skruzdėlių masalus, bet juos dėkite taip, kad nepasiektų vaikai, naminiai gyvūnai ir naudingi vabzdžiai. Nereikėtų pilti verdančio vandens tiesiai ant bijūno kerų – taip galima pažeisti šaknis.
Ko nedaryti?
Nereikėtų purkšti bijūnų insekticidais vien todėl, kad ant pumpurų vaikšto skruzdėlės. Daugeliu atvejų tai nereikalinga. Taip pat neverta barstyti agresyvių medžiagų tiesiai ant augalo ar aplink šaknis, nes galite pakenkti pačiam bijūnui.
Dar viena klaida – bandyti nuvalyti lipnius pumpurus šiurkščiai trinant. Pumpurai jautrūs, todėl juos lengva pažeisti. Jei norite pašalinti skruzdėles, užtenka švelniai nukratyti arba nuplauti vandeniu.
Nereikėtų manyti, kad jei nėra skruzdėlių, bijūnas nežydės. Tai tik mitas. Žydėjimą lemia augalo amžius, sodinimo gylis, saulės kiekis, dirvos būklė, tręšimas ir priežiūra, o ne skruzdėlių buvimas.
Kodėl bijūnų pumpurai kartais neišsiskleidžia?
Jei pumpurai neišsiskleidžia, kaltos nebūtinai skruzdėlės. Dažnesnės priežastys yra per gilus pasodinimas, per mažai saulės, sausra pumpurų formavimosi metu, maisto medžiagų trūkumas, šalnų pažeidimai ar ligos.
Bijūnai nemėgsta būti pasodinti per giliai. Jei šaknų pumpurai yra per giliai po žeme, augalas gali auginti lapus, bet menkai žydėti. Taip pat jiems reikia daug šviesos – pusiau pavėsyje jie augs, bet žiedų gali būti mažiau.
Sausros metu formuojantis pumpurams augalą verta palaistyti. Vandens trūkumas gali lemti mažesnius, silpnesnius ar neišsiskleidžiančius pumpurus. Tačiau laistyti reikėtų prie šaknų, ne ant lapų ir pumpurų.
Kaip prižiūrėti bijūnus, kad jie gausiai žydėtų?
Bijūnams svarbiausia tinkama vieta. Jie geriausiai žydi saulėtoje vietoje, derlingoje, laidžioje dirvoje. Per drėgna, užmirkstanti vieta jiems netinka, nes šaknys gali pradėti pūti.
Pavasarį galima patręšti kompostu arba subalansuotomis trąšomis, tačiau nereikėtų padauginti azoto. Per daug azoto skatina lapų augimą, bet ne žydėjimą. Prieš žydėjimą ir po žydėjimo augalui svarbios maisto medžiagos, kurios padeda sukaupti jėgų kitam sezonui.
Po žydėjimo nuvytusius žiedus nuskinkite, bet lapų nenupjaukite per anksti. Lapai maitina šaknis ir padeda augalui pasiruošti kitų metų žydėjimui. Juos geriausia pašalinti rudenį, kai pradeda gelsti ir džiūti.
