Geriausia Kalėdinė dovana - žurnalo MANO NAMAI prenumerata!
Merginos išpažintis: kaip aš pamilau savo trūkumus ir nustojau jaudintis dėl antsvorio

Merginos išpažintis: kaip aš pamilau savo trūkumus ir nustojau jaudintis dėl antsvorio

„Mylėk save tokią, kokią esi!“ – šaukte šaukia blizgios reklamos ar save motyvuoti mokančios knygos. O ką daryti, kai to kūno, bruožų ar net odos atspalvio, kuriais apdovanojo gamta, negali pakęsti, ką jau apie meilę kalbėti…

17 metų mano rytai prasidėdavo nuo gaivališko apdarų rinkimosi. Gaila, bet spintoje nė kartą nepavyko rasti stebuklingo apdaro, kuris paslėptų viską, ko nuoširdžiai nekenčiau: apvalias šlaunis, atsikišusį pilvuką, spuogais nusėtą veidą (skaros ant veido juk nesiriši!) ir itin nedidelį ūgį. Mokiausi nedidelėje mokykloje, niekada nesulaukiau itin skaudžių pašaipų dėl išvaizdos, tačiau giliai širdyje pavydėjau visoms, mano akimis bent kilogramu lengvesnėms ar turinčioms lygesnę odą. 

Klausiat, kodėl nebandžiau pagražėti? Patikėkite, bandžiau. Beveik kiekvieną rytą matydama, kaip nepatraukliai atrodo po drabužiais slepiamas mano kūnas, prisiekdavau, kad šiandien – paskutinė diena, kai ragausiu pyragėlių, taip mėgstamų bandelių ar šokolado. Mano ryžtas baigdavosi maždaug po pusdienio: alkana kaip vilkas grįždavau namo iš mokyklos ir tuštindavau šaldytuvo turinį. Karališkai vakarienei tiko viskas: mamos kepti karbonadai, bulvių košė, sumuštiniai, kalnas saldumynų, bulvių traškučiai… Prisikimšusi tenorėjau gulėti kambaryje, kur grauždavau save už valios neturėjimą ir prisiekdavau, kad daugiau tokių persivalgymų mano gyvenime nebus. Tačiau šis scenarijus kartodavosi kiekvieną dieną.

Kompleksavau dėl antsvorio, todėl kaip galėdama vengiau visų mokykloje vykstančių renginių, pradedant karnavalu (kur gi rasi man tinkantį kostiumą?!), baigiant ir taip retai rengiamais mokyklos šokiais (sienas paramstyti galiu ir namie, kas mane tokią šokdins…). Skaudu pagalvoti, kiek laimingų akimirkų praleidau dėl to, kad kompleksavau dėl savo išvaizdos, tačiau sukausi užburtame rate: nenorėjau niekur rodytis dėl savo figūros, tačiau pakeisti manęs netenkinančios situacijos taip pat neįstengiau.

Tačiau „į protą pareiti“ ir bent jau iš dalies susitaikyti su savo išvaizda man padėjo… gripas! Atėjus lietingam lapkričiui peršalau. Nors maniau, kad tai – pati paprasčiausia sloga, aukšta temperatūra neapleido manęs 2 dienas. Gulėjau lovoje, mane pykino, mušė tai karštis, tai šaltis, taip siaubingai nesijaučiau gyvenime! Tik pakėlus galvą nuo pagalvės, ji imdavo suktis. Supratau, kaip mažai mes vertiname sveikatą ar net paprasčiausią sugebėjimą nesvaigstant galvai atsisėsti! Keista, tačiau būtent ši patirtis man padėjo suvokti, jog antsvoris – tikrai ne pats svarbiausias dalykas gyvenime. Dvi dienas netikrinau nei mobiliojo telefono, nei elektroninio pašto ar „Facebook’o“. Nustebau, kad gavau keletą bendraklasių ir kitų draugų žinučių, kurie teiravosi apie mano savijautą ir nuotaiką. Jiems nerūpi, kad mano kojos galbūt niekada nebus manekeniškos, jiems rūpi mano sveikata! 

Negalvokite, kad pabudau vieną rytą po to gripo ir pamilau save iš pirmo žvilgsnio. Nei kilogramai, nei spuogai, nei galų gale nepaklusnūs mano plaukai niekur nedingo. Jie vis dar čia, su manimi, tačiau aš į juos žiūriu jau kitomis akimis. Nusprendžiau pabandyti sportuoti, o kad vakarais iš nuobodulio nesuvalgyčiau kalno saldainių, parsinešiau iš bibliotekos 5 knygas. Supratau, kad liūdesys ir kompleksai atsiranda ne dėl to, ką apie tave mano ar sako kiti, o todėl, kad galbūt kamuojamas neturėjimo ką veikti ar per daug laiko skirdamas savo išvaizdos apžvelgimui, surandi savyje daugybę trūkumų.

Merginos, jei nesugebate mylėti savo trūkumų, pasistenkite į juos pažvelgti savo akimis, o ne pro viską iškreipiantį padidinamąjį stiklą. Tuomet pamatysit, kad turite gražią šypseną, spindinčias akis ar sveikus ir stiprius nagus. Patariu atlikti tokį eksperimentą: atsistokite prie veidrodžio ir už kiekvieną priekaištą sau pasakykite ir komplimentą. Juk artėja Kalėdos, gerumo metas, o kodėl gi nepadarius gero darbo… sau?

Su meile,
vis dar spuoguota, bet jau laimingesnė Viltė M. (17).

Nori ir tu pasidalinti savo patirtimi, patarimais, meilės istorija ar tiesiog gyvenimiškais pastebėjimais? Siųsk savo laiškelį [-[2]-] (gali būti ir anoniminis), pasidalink savo istorija, įdomiausių pasakojimų autorės bus apdovanotos kosmetikos prizais!

Mano išsaugoti straipsniai