KLAUSIMAS: pakliuvau į labai keblią ir nemalonią padėtį, kurioje labai sunku priimti tinkamą sprendimą.Turiu draugę, su kuria draugaujame nuo vaikystės – jau virš dešimties metų esame geriausios draugės.Viena kitai būdavome labai atviros, viena kita pasitikėdavome, kai susitikdavome (mus skiria virš 300 km) linksmai praleisdavome laiką.
Kai aš atvykdavau pas ją, ji mane mielai priimdavo pagyventi. Taip pat ir aš, kai ji svečiuodavosi pas mane. Viskas ir iki šiol būtų taip buvę, jei ne atsiradusi „trintis”. Kai ji pas mane viešėjo tris savaites (praeitą vasarą), jau ėmiau jos nemėgti, vis labiau įžvelgti trūkumus, dažniau priekaištauti.
Tada nutiko keistas dalykas, ieškodama kažkokio savo daikto, jos stalčiuje radau savo kelnaites. Nieko apie tai jai nesakiau, tiesiog įsidėjau atgal į savo stalčių.
Kitąkart, jai būnant pas mane, per mano gimtadienį, ėjome apsipirkti drabužių. Kai draugė išvažiavo dingo mano naujas megztinis. Vis bandžiau save tikinti, kad tiesiog kur nors „nukišau”, bet kai pamačiau ją vilkit itin panašų, ėmė kankinti blogos mintys, bet sugebėjau jas nuvyti.
Po dar vieno susitikimo (maždaug pavasario viduryje) pasigedau savo sportinių kelnių, kurių nerandu iki šiol. Vėlgi kaltinau save netvarkingumu. Bet, birželio vidury, man gyvenant pas draugę, keistai dingo 200 lt.
Esu visiškai tikra, kad jų nepamečiau, kad niekas iš pašalinių pinigų nepavogė. Tuomet įtarimas „metėsi“ ant draugės, tačiau garsiai to nepareiškiau, nes draugė yra pasiturinti, pinigų jai netrūksta, drabužių ar gražių daiktų taip pat. Nors širdis jau jautė, kad kažkas su ja negerai, protas liepė tylėti.
Iki šiol. Liepos pradžioje, kai draugė apsilankė mano namuose, iš „pinigų slaptavietės” dingo solidi suma. Nebegalėjau tylėti, nes tie pinigai buvo sunkiai uždirbti, juos taupiau kaip įmanydama. Nusprendžiau pasikalbėti su jos mama. Ši pažadėjo paieškoti mano santaupų tarp draugės daiktų. Ir rado.
Po to sekė daugybė ir mano, ir draugės ašarų. Draugė sakė, jog kelis metus jautėsi labai nuskriausta, nesutarė su tėvu, be to jautė pavydą man: „Tavo šeima geresnė, tu turi darbą, geriau mokaisi, nesi žiopla, protingesnė už mane”.
Pasak jos, užtemo protas ir nebejautė, ką daro. Tačiau dėl kitų neaiškių dingimų prisiekinėjo esanti nekalta ir nieko nežinanti. Ir sakė, kad supras, jei nebenorėsiu su ja bendrauti.
Šiuo metu pasiūliau draugystės pertrauką, nusprendžiau apgalvoti visas galimybes bendrauti. Tačiau baiminuosi, kad draugystė, kai vienas kitam pavydi sėkmės, ir juo labiau pavydi, nėra visavertė. Ir negaliu būti tikra, kad kai kurie dingimai su ja nesusiję.
Patarkite, kaip pasielgti, kad neįskaudinčiau jos, ir neapgaučiau savęs.
ATSAKYMAS: čia tai bent. Tikrų tikriausia draugės problema pavirto tavo problema.
Pertrauka draugystėje, kurią pasiūlei – pats geriausias sprendimas šiuo metu. Aš manau, kad turi jaustis siaubingai sugluminta ir išduota daugkartinio tavo draugės vagiliavimo ir melavimo.
Įsivaizduoju, kaip sunku patikėti, kad kiekvieną kartą mergina, kurią laikei savo drauge, vis pasinaudodavo tavo patiklumu. Kartais mus taip sutrikdo netikėtas atradimas apie artimo draugo elgesį, kad nebetikime savo akimis, ausimis, atmintimi ir savo skaičiavimo sugebėjimais.
Tavo laiškas skirtas ne tavo draugės elgesį aptarti, bet vis dėlto norėčiau pasakyti keletą žodžių apie jos poelgius. Matai, iš pavydo ir įniršio žmonės pridaro daug žalos ir skriaudos vieni kitiems. Tačiau aš labai susirūpinau, kadangi tu rašai, kad daiktų ir pinigų dingimas kartojosi ne kartą. Todėl sunerimčiau, ar tavo draugė nenaudoja žodžių apie pavydą kaip pasiteisinimo tiesiog polinkiui vogti pateisinti.
Mane rimčiausiai suneramintų tai, kad draugė (gal jau reikėtų rašyti kabutėse „draugė“) prisiekinėja esanti nekalta kitais atvejais, kad teisinasi „užtemusiu protu“, išsiblaškymu ar piniginių supainiojimu ir taip toliau. Tavo draugė turi labai didelių problemų ir jai reikia rimtai susirūpinti.
Baisiai gaila, kad taip atsitiko. Draugais vadiname tuos, kuriais galime pasitikėti, su kuriais esame atsipalaidavę, ramūs ir saugūs. Žinoma, draugystė būna išbandoma, ji ne tik taiki ir rami. Žmonės ima matyti vieni kitų trūkumus, ima skirtis jų pažiūros ar įsitikinimai, jie net kartais erzina savo įpročiais vieni kitus, padaro klaidų.
Tai yra draugystės patikrinimas. Po to draugystė išlieka arba pasibaigia. Bet nereikia savęs apgaudinėti. Tavo istorija nėra paprasti santykių ir pažiūrų pasiaiškinimai tarp dviejų draugių. Draugė pasielgė taip, kaip pasielgė. Tiesa skaudi, tavo draugė turi žinoti, kad pasielgė neteisėtai, išduodama tavo pasitikėjimą. Tu turi savęs paklausti, ar nori ir gali draugauti su žmogumi, kuris vogė iš tavęs ir tau melavo. Galima klysti, bet suklydus išsisukinėti – tai kas kita.
Ar tu duosi jai dar vieną šansą? Tai labai sunkus klausimas. Aš padedu padėti tau įvertinti padėti, bet tu geriau žinai, kaip pasielgti.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Pasaulis ir aš”.
