KLAUSIMAS: tapusi emo, aš ne tik pasikeičiau išoriškai, bet ir iš vidaus. Esu 14 metų mergina, pradėjau nešioti tamsius drabužius. Be to aš tapau niūresnė ir jaučiuosi taip, tarsi nuolat be jokios priežasties norėčiau verkti.
Mokykloje aš jau esu vienišė. Kai persikraustėme, turėjau pereiti į kitą mokyklą, todėl aš neturiu draugų.
Dauguma vaikų turi geriausius draugus, todėl aš dažnai jaučiuosi vieniša. Aš tiesiog jaučiu, kad žmonės nori, kad mirčiau ir palikčiau juos ramybėje.
Bandžiau pasikalbėti apie tai su vienintele drauge, kurią turiu, bet ji elgiasi taip, tarsi to pokalbio niekada nebuvo.
Yra vaikinas, kurį myliu, bet įtariu, kad jis jau turi merginą. Nesvarbu, ką kiti sako, tai nėra vien tik kvailas susižavėjimas.
Labai dažnai galvoju, kad esu negraži, bet žinau, kad čia kalba mano savigaila. Jaučiuosi lėkšta.
Rašydama jums, verkiu, nes jaučiuosi autsaiderė.
Bandžiau pasikalbėti su mama, bet ji nesupranta. Mano tėtis sako, kad brolis man padės, tačiau jis (kaip ir mano mokytojai) elgiasi taip, tarsi aš net neegzistuočiau.
ATSAKYMAS: suprantu, kaip tu jautiesi. Dauguma jaunų žmonių jaučiasi izoliuoti ir tokie pat autsaideriai kaip ir tu, bet, manau, kad tavo padėtį apsunkina dar ir tai, kad tu persikraustei.
Suaugusiems – net ir tavo mamai – sunku prisiminti, ką reiškia stovėti ant pilnametystės slenksčio, stengiantis suformuoti savo tapatybę, kovoti su baimėmis ir aistromis.
Kai kurie iš mūsų – turbūt jautresni, labiau linkę fantazuoti – yra pažeidžiamesni, jautresni paauglystės iššūkiams nei kiti.
Bet neapsigauk galvodama, kad kiti nori, kad mirtumei ar paliktumei juos ramybėje. Taip kalba tavo baimė būti atstumta. Jei tau kas nors nutiktų, tavo šeima būtų sugniuždyta. Koks tuščias pasaulis būtų be tavęs…
Iš tikrųjų mokykloje tu turi daug daugiau draugų, nei galvoji. Apsidairyk ir žvelk į aplinkinius pozityviau. Tiesiog tu susigalvoji žmonių priešiškumą.
Draugė, su kuria bandei pasikalbėti apie savo jausmus, greičiausiai jautėsi negalinti padėti tau, galbūt ji išsigando, bet tai nereiškia, kad ji yra prasta draugė.
Kalbėkis su ja apie įprastus, kasdieninius dalykus, bet susirask supratingesnį konsultantą, kuris padėtų tau susidoroti su tavo problemomis.
Turėtum pasiteirauti mokykloje. Mokyklose dirba psichologai-konsultantai arba socialiniai darbuotojai. Apie problemas ir savijautą pasisakyk savo gydytojui. Jis tikrai padės pasirinkti tinkamą problemos sprendimą.
Labai gerai, kad ieškai pagalbos ir supratimo. Nenuleisk rankų, neatstumk žmonių ir suteik jiems dar vieną galimybę. Tau tikrai pavyks tapti tuo, kuo trokšti: „reikia tik labai norėti, pasistengti ir tikėti”.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Pasaulis ir aš”.
