KLAUSIMAS: išsiskyriau su vaikinu. Dar dabar nelabai tikiu, kas įvyko. Nors buvome kartu neilgai, bet užsimezgė tikrai šiltas ryšys… Atviri pokalbiai iki ryto, masažai, palaikymas. Jis – ne tipinis vaikinas, labai sunkaus charakterio, galbūt tuo ir sužavėjo, jog ne toks saldus kaip kiti…
Staiga gaunu iš jo SMS: „Prašau, neskambink man ir neberašyk. Viskas baigta. Tu dėl nieko nekalta – problema manyje. Ir nėra kitos merginos – tai grynai mano vidinių konfliktų pasekmė. Labai ačiū TAU už viską, ką patyriau. Už pokalbius, už šypsenas, už akis, už dėmesį, už puikiai praleistą laiką kartu. Aš – blogas žmogus. Tu verta geresnio nei aš. Sėkmės. Ate.”
Aš, aišku, supanikavau… Skambinau, bet neatsiliepė, rašiau – tyla. Jis – ne toks žmogus, kad santykius aiškintųsi telefonu… Aš rašiau daugybę SMS, prašiau viską paaiškinti. Gavau iš jo SMS: „P.S. Ir esu per didelis bailys, kad tau tai pasakyčiau žodžiu… Atleisk.”
Nuo to laiko nieko. Vieną telefoną, kuriuo mes bendravome – tai buvo jo asmeninis tel. – išsijungė… Bandžiau skambinti jo kitu telefonu. Bet, deja, tyla… Vėliau ir tą telefoną išjungė… Nebežinau, ką galvoti… Bandžiau rašyti jam el. paštu, per „Skype“. Užblokavo.
Nežinau, kaip išlaikyti paskutinius egzaminus, kai aš tokia pasimetusi… Vieną kartą prisiskambinau ir susitarėme susitikti. Kaip man elgtis?
ATSAKYMAS: manau, kad tu pati jau išsiaiškinai, susitikusi su vaikinu. Tačiau laiškas gali būti svarbus ir kitiems, atsidūrusiems tokioje padėtyje, kai tarytum nei iš šio nei iš to juos palieka mergina arba vaikinas.
Kai taip atsitinka, žinoma, kad gali ištikti panika, tada stengiesi padaryti viską, kad tik galėtum atstatyti savo vidinę pusiausvyrą. Pusiausvyrai atstatyti reikia vieno svarbaus dalyko – žinoti, kaip yra iš tiesų.
Liūdniausia, kad kartais nei ta(s), kas paliko, nei ta(s), kurį paliko, negali aiškiai nusakyti, kodėl taip pasielgė, kodėl vienaip ar kitaip jaučiasi.
„Na, jau na“, – pasakysite jūs. – „taip negali būti. Kas paliko, kas atsisakė draugystės, tas turi žinoti savo poelgio motyvus“.
Sveiku protu yra nesuvokiama, kaip galima palikti tą, kuri(s) buvo geras, mielas, artimas. Aš neteisinu to, kuris paliko, aš bandau, kiek galiu, paaiškinti, kaip suprantu padėtį.
Tačiau iš merginos laiško akivaizdu, kad vaikinas pats yra pasimetęs ir sutrikęs. Jeigu jis tiesiog norėtų išsiskirti, palikti merginą, jam nereikėtų taip uoliai slapstytis arba neatsakinėti į skambučius, žinutes, pakvietimus ar kitokius ženklus. Jo negraužtų tokia kaltė.
Kai ką galima nutuokti iš vaikino žodžių. „Aš blogas, aš tavęs nevertas, problema manyje,“- taip sako žmonės, negalintys išlaikyti santykių sudėtingumo ir įtampos. Ypač tada, kai pajunta, kad ryšys tarp jo ir jos ima stiprėti ir vystytis, kai reikia morališkai įsipareigoti ilgesniems santykiams.
Jie išsigąsta. Traukiasi, graužiasi ir teisinasi. Tam tikra prasme jų žodžiuose yra tiesos. Nes tokie žmonės nėra pasiruošę rimtesnei ir ilgesnei draugystei, nėra tikri, ar galės paaukoti kai ką iš savo interesų arba įsitikinimų, kad rastų draugystei reikalingų kompromisų, kad gebėtų išsižadėti savo laisvės ir rizikuotų prisirišti.
Kartais paliktieji arba paliktosios ilgus mėnesius ar net metus stengiasi suvokti, kodėl kita(s) juos paliko. Labai gaila, bet tai alinantis sielą ir neduodantis nurimti užsiėmimas. Visų pirma todėl, kad kito negali perprasti, kitam žmogui nedalyvaujant.
Taigi, labiausiai dabar reikia padėti sau. Apsvarstykite, kuo ir kaip jums patiko tas, kuris jus paliko. Gal jūs jau gavote kokių ženklų, kad ši draugystė nebus tvirta? Bet didelis noras ir įsimylėjimas nugalėjo abejones. Nereikėtų savęs smerkti, tiesiog remkitės intuicija.
Tikėkimės, kad tavo ir vaikino pokalbis įvyko. Ką jis bepasakė, tau bus sunku, skaudu ir vieniša. Ilgai dar liksi su klaustukų kilpelėmis sieloje.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Pasaulis ir aš”.
