KLAUSIMAS: mano vaikinas nekreipia į mane dėmesio. Su juo gyvenu jau metus, o kuo toliau, tuo mažiau jį matau. Kartais pradedu abejoti jo meile ir ištikimybe. Atrodo, viską darau, kad tik jis pabūtų su manimi, o užuot tai padaręs, jis išvažiuoja su motociklu pasivažinėti ar garaže pabūti, galiausia su tokiais pat kaip jis draugais susitikti.
Pavargau būti skaudinama, bet labai jį myliu. Kartą paklausiau jo, ar jis man tikrai ištikimas ir ar myli, atrodo, nuoširdžiai atsakė „taip“ ir tuo metu patikėjau juo, už poros dienų – vėl tas pats.
Man reikalingas žmogus, kuris manimi rūpintųsi, bet negaliu palikti jo. Aš noriu, kad jis būtų tas rūpestingas vyras.
Kaip to pasiekti? Jam jau tuoj 25-eri.
ATSAKYMAS: aš truputį išsigandau, kad tau pasidarė neramu ir nuobodu kartu gyventi su vaikinu. Jūs jau metus drauge, vaikinas turi savo užsiėmimą, hobį, aistrą motociklams.
Jis gyvena ne tik su tavimi negyvenamoje saloje, kur nieko daugiau nėra – tik tu, bet pasaulyje, kur daug visokių įdomių dalykų. Tai yra suprantama ir normalu, tai sveiko jauno žmogaus interesai. Jis turi savo polinkius, mėgsta savo užsiėmimus.
Jeigu tau reikalingas vyras, kuris tavimi rūpintųsi kaip mažyčiu vaikeliu, kad būtų su tavimi visą laisvą laiką, skaitytų pasakas, maitintų, vedžiotų pasivaikščioti, tada gali iškilti keblumų.
Jis nėra darželio auklėtojas, ne močiutė, ne slaugė. Vyras – tai draugas, partneris, mylimasis, kuris pasirūpina, tada, kada labiausiai reikia. Bet ar tu pati save įsivaizduoji visas dienas sėdinčią greta ir kasdien po šimtą kartų jam sakančią, kaip labai tu jį myli ir kaip tu be jo negali gyventi.
Jeigu tu patikėjai jo žodžiais, kad jis tave myli, nes jie skambėjo nuoširdžiai, tai teks susirūpinti savo pačios jausmais. Ar tai, kad jis nesėdi kaip šuo prie kojos, menkina tavo pasitikėjimą savo kaip merginos saviverte, ar sukelia nepakeliamų pavyduliavimo kančių?
Ar tu nepradėjai abejoti pati savimi? Santykiai po metų skiriasi nuo santykių po mėnesio pažinties. Po metų atsiranda daugiau ramybės, pastovumo, nuoseklumo. Tačiau ne viskas taip paprasta.
Po metų jau atsiranda minčių apie apsisprendimą – gyvensite kartu laimingai visą gyvenimą ar išsiskirsite. Galbūt, tave tokios mintys aplankė anksčiau, negu jį. Galbūt pasidarė baisu, supratus, kad tu negalėsi kito žmogaus priversti viską daryti pagal save, o ypač jausti taip, kaip tu nori.
Pabandyk daugiau laiko praleisti su savo draugėmis, prie savo mėgstamų užsiėmimų, susirask, kaip praleisti laiką.
Gyvenant kartu visada kyla šiek tiek įtampos. Kai ateis laikas, turėsite pasikalbėti su juo apie ateities planus.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
