KLAUSIMAS: esame pora su panele 9 mėnesius, man 19, o jai 18 metų – skirtumas nedidelis. Santykius vertiname abudu labai gerai, tačiau, žinoma, pasitaikydavo ir „nekalbadienių“ ir kivirčų, tačiau tai juk normalu.
Noriu pasakyti, kad santykiai ir draugystė buvo iš tikro graži: ir ilgi pasivaikščiojimai dviese, ir kelionės į didesnius miestus, nes abudu esame iš mažo miestelio, kur daugiau ar mažiau vieni kitus pažįsta, žodžiu, buvo įvairiapusė graži draugystė.
Džiaugiausi tiek aš, tiek ir ji, tai dažnai vienas kitam sakydavome, kad esame laimingi kartu ir džiaugiamės, kad suradome vienas kitą.
Tačiau vieną gražų antradienio vakarą įvyko nesusipratimas. Pasielgiau taip, kad nustebinau ne tik ją, bet ir patį save. ( Iš karto pasakau, jos neišdaviau.) Ją ištiko šokas. Nenorėjo ji manęs matyti nei girdėti.
Apie pati poelgį galiu pasakyti tik tiek, kad tikrai nesupratau, kas įvyko, viskas taip staiga ir taip netikėtai, kad net atrodo, jog tai nerealu.
Labai gailiuosi, kad taip pasielgiau ir pats savęs klausiu, ką aš padariau, tačiau niekaip negaliu rasti į tai atsakymo, niekaip…
Bandžiau su panele susisiekti, ji arba nekeldavo telefono, arba neatrašydavo. Po kelių dienų pagaliau sutiko susitikti.
Susitikęs bandžiau viską išsiaiškinti, ar pyksta. Atsakė, kad nepyksta, nes supranta, kad taip pasielgiau pats to nenorėdamas. Tačiau visiškai pakeitė požiūri į mane ir į mano poelgį. Niekaip negalinti pamiršti mano poelgio, nors ir labai bandė. Klausiau jos apie mūsų ateitį, ar mes dar kartu, ar ne, ar nori skirtis, ar nenori…
Atsakė, kad nenori skirtis ir laikas parodys, ar galės tai pamiršti.
Mano pačio savijauta yra klaiki. Vis save kankinu: kaip aš galėjau taip pasielgti, pats nesuprantu, kodėl taip pasielgiau, žinau, kad taip nenorėjau elgtis, tiesiog įvyko ir viskas. Viskas apsisuko 360 laipsnių kampu. Per 10 minučių mūsų dviejų pasaulis apsisuko aukšyn kojom.
Klausiau, ką galėčiau padaryti, kad palengvinčiau esamą padėtį. Atsakymo negavau, nes ji nežino. Siūliau abiem bandyti tai pamiršti. Sutiko, tačiau abejoja, ar galės. Jaučiu visišką atšalimą ir ji taip pat jaučiasi…ir sunkiai įsivaizduoja, kada vėl būsime tokie pat artimi…
Prašau, patarkite, kaip elgtis, nes tikrai nenoriu jos prarasti, kaip suprantu, ji irgi nenori, tačiau tas įvykis kaip šaukštas deguto į medaus statinę. Viliuosi išgirsti naudingų patarimų, nes nežinau, kur daugiau ir kreiptis.
ATSAKYMAS: tavo laiškas su tikra intriga. Mes visi supratome, kad įvyko kažkas sukrečiančio. Dabar visi suksime galvas, bandydami atspėti. Ir tu pats, ir tavo draugė negalėjote, kaip tu rašai, atsigauti ir patikėti tuo, kas įvyko. Kadangi tu esi susirūpinęs, jautiesi kaltas, tai tikrai reikia ką nors daryti. Čia turiu pastebėti, kad tu jau darai teisingus žingsnius. O jie įvykus konfliktui visada yra tokie patys.
Pirma, jeigu padarei ką nors, kas kitam buvo skaudu ar nemalonu, turi nuoširdžiai atsiprašyti. Nesvarbu, ar specialiai, ar netikėtai ir neplanuotai taip pasielgei. Kadangi tu taip ir padarei, tai pirmas žingsnis žengtas.
Tada tu turi išklausyti, kaip tavo poelgis paveikė draugę. Nes ir tau, ir jai bus šiek tiek lengviau, jeigu apie tai pasikalbėsite. Ir trečia, reikia pasinaudoti proga ir pabandyti suprasti, kokios buvo priežastys tau taip pasielgti. Ir tu ir tavo draugė stengiatės suvokti, kaip taip galima buvo padaryti. Nes kai kurių poelgių tikrai neįmanoma sveiku protu paaiškinti.
Aš nesijaučiu gerai, nes dabar truputį turiu burti iš kavos tirščių. Kita vertus, suprantu, kad gyvenant mažame ir, turbūt, smalsiame miestelyje reikia saugoti tam tikrą konfidencialumą, kad nesusilauktum pernelyg stiprios „bobučių žiniasklaidos” atakos. Todėl gal ir teisingai elgiesi, nepasakydamas, ką padarei. Bet intriga tikrai yra.
Noriu tave paskatinti ir toliau su drauge laikas nuo laiko kalbėtis, kaip kiekvienas jaučiasi ir ką galvoja.
Taigi, grįžkime prie trečio punkto. Yra žinoma, kad kokie nors netikėti poelgiai: žmogus pažada ir neatvyksta, nes pamiršo, arba kreipdamasis į mylimąją pasako ne jos, o jos draugės vardą, pameta kortelę su nurodytu ant jos atvykti pas stomatologą adresu ir valanda.
Tai galime pavadinti mūsų pasąmonės išdaigomis. O pasąmonė yra didelė mūsų asmenybės dalis, kurioje „sudėti“ mūsų norai troškimai, draudimai, siekiai ir dar daug visokių įdomių ir svarbių dalykų.
Bet mes negalime taip paprastai apie juos sužinoti, nes ne apie viską sau leidžiame žinoti sąmoningai. Taigi, tokia pasąmonės išdaiga gali duoti kokį nors labai mums tuo metu svarbų ženklą. Žmogus nenori ateiti į svečius, bet nedrįsdamas atsisakyti, pažada kad atvyks. Ir netyčia pamiršta, kad buvo sutaręs.
Arba kitas žmogus seniai jaučia didėjantį nepasitenkinimą savo mylimosios elgesiu. Bet būdamas taktiškas, laukia , kol ji susipras. O jeigu ji nepasikeičia, jis netyčia pasako kitą vardą, tuo sukeldamas draugės pavydo kančias. Visi žinome, kad reikia laiku taisytis dantis, bet pametame kortelę, kur ir kada riekia nueiti. Negi prisipažinsi, kad bijai?
Taigi noriu pakviesti patyrinėti savo poelgį tokiu, kaip čia nurodžiau, būdu. Tik reikia turėti galvoje, kad tavo poelgis turi unikalią prasmę. Tai nėra vienareikšmiškai universalu kaip horoskopuose.
Labai tikiuosi, kad jūsų ir draugės santykiuose atsiras vietos didesniam pasitikėjimui ir šis konfliktas, koks sunkus jis bebūtų, sutvirtins jūsų draugystę.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
