Ji man uždraudė su juo matytis, net atrašinėti į jo sms,
kontroliavo ir dabar kontroliuoja visą mano gyvenimą.
Jau pusė metų praėjo, o mama vis
rašo jam
tokias šlykščias sms, vis kankina jį, sakydama, kad aš jo nekenčiu. Bet taip
nėra.
Kiekvieną dieną ji man vis primena apie jį, klausinėja, ar tėvas man
nerašė, ką
jam atrašiau. Anksčiau ji mane šantažavo, kad jei aš bendrausiu su tėvu, ji nusižudys.
Ji mane labiau kankina nei tėvo išdavystė. Aš pradedu jos
nekęsti. Aš jai neprieštarauju, vis tyliu. Bijau, kad ilgai
neištversiu ir
pratrūksiu, viską išsakysiu, ką manau apie tai. Man baisu, kad
tai
įvyks, bet gal ją į vietą pastatyčiau?
Dabar pradedu suprasti,
kodėl
tėvas rado kitą, nes jos būdas nervina, piktina. Tėvai
kartu
pragyveno 20 metų.
Kaip man ištverti ir neišprotėti?
ATSAKYMAS: tu turi teisę bendrauti su tėvu ir palaikyti su juo ryšius, kas bebūtų įvykę tarp tavo mamos ir tavo tėčio. Kiekvienas vaikas- mažas ar didelis- visada nori ir siekia turėti abu tėvus.
Tu neišprotėsi dėl labai paprastos priežasties – tu esi teisi, norėdama turėti ir mamą, ir tėtį. Išprotėti norisi dėl baisaus jausmų antplūdžio ir pasimetimo, dėl nusivylimo tėvų santykiais, dėl mamos persekiojimo ir reikalavimo būti jos pusėje.
Tas jausmas, kad „kraustaisi iš proto” atsiranda ir dėl to, kad negali su mama ar tėvu pasidalinti tuo, ką išgyveni. Tu jautiesi nelaiminga ir bejėgiškai įsiutusi, nes nuo tavęs tarytum niekas nepriklauso. Tu negali padėti išgyvenančiai mamai, sustabdyti jos priekaištų, sugrąžinti tėvo į namus, negali pradėti nekęsti tėvo.
Bet tu gali būti savimi. Tai reiškia, kad tu gali mylėti ir tėvą, ir motiną, gali taip pat kartais jų abiejų nekęsti už jų poelgius. Tu gali kartais vieną iš jų palaikyti, o kitą smerkti, nes tu taip jautiesi.
Tu tikrai gali pasakyti, kad tu pavargai, kad tau nusibodo, kad tu nebegali taip toliau gyventi, kai aplinkui tokios rietynės. Tu gali kartais „negirdėti”, kai tau skundžiasi tėvas ar priekaištauja mama.
Tu neprivalai pasirinkti vieno iš tėvų. Neturi „atsiskaitinėti“ dėl žinučių, dėl to, ką kalbėjai su tėvu. Žinoma, tu turi mamai pranešti, kada ir kur išeini ir pareiti laiku…
Visų žmonių santykiai yra sudėtingi. Ypač komplikuoti santykiai gali susiklostyti tarp vyro ir žmonos, į jų santykius gali įsilieti trečias ar trečia. Tada į pasiaiškinimus įtraukiami vaikai, tėvai, giminaičiai ir draugai.
Čia ne vieta ir ne laikas stengtis išsiaiškinti, kas teisus, kas kaltas, kas pasielgė gerai, o kas buvo visiškai neteisus. Suprantama, kad paliktam žmogui labai skaudu. Ir tavo mamai labai skauda širdį, jos orumas ir išdidumas yra užgautas, ji išduota.
Kiekvienas sužeistas žmogus stengiasi gintis. Tavo mama dabar ieško būdų, kaip apsiginti. Bet tie ginklai ar priemonės gali būti žeidžiantys. Taip atsitiko šį kartą ir tau.
Mama stengdamasi stabilizuoti padėtį, atkeršyti tėvui ar „išsilaižyti“ žaizdas „paleido į darbą“ visas priemones, kokias tik sugalvojo.
Jeigu mama grasina žudytis, tai tikrai tau turi būti labai baisu. Galimas daiktas, kad ji bijo prarasti ir tave. Ji įsivaizduoja, kad ir tu gali ją palikti.
Svarbu žinoti, kad dukra turi teisę mylėti abu tėvus, net kai jie nėra kartu. Jeigu mamai labai blogai, reikia kad kiti artimieji ar jos draugės pasirūpintų ir suteiktų pagalbą. Tėtis irgi yra suaugęs ir gali tave išklausęs mamą paremti. Išsiskyrimas nereiškia, kad artimuoju ar buvusiąja nebereikia visai rūpintis.
Nebijok pratrūkti, nebijok pasakyti, kad blogai jautiesi, kad norėtum ramybės.
Tu nenori sugniuždyti mamos, tu nori sustabdyti visų kančias ir tarpusavio skaudinimą. Geriausia būtų, kad „neišprotėtum“, nes krizė praeis, o gyvenime dar bus daug džiugesnių laikų.
