Gyvename civilizuotais laikais. Visgi dažnai susiduriame su smurto proveržiais tiek mokykloje, tiek kieme, tiek gatvėje.
Kodėl kyla muštynės tarp vaikinų? Ar tai nevisavertiškumo požymis? O gal tai būdas tapti tikru vyru?
Vaikinai dažnai kivirčijasi. Kartais atrodo, jog kai kurie iš jų tiesiog dega agresija. Neretai jie bando atrodyti stiprūs ir mano, jog tokiu būdu atkreips merginų dėmesį.
Tačiau ar agresija kelia merginų susižavėjimą? Žinoma, joms patinka jaustis saugioms, turėti vaikiną, kuris galėtų užstoti ir apginti, tačiau gydyti vaikino randus ir žaizdas po muštynių nėra merginų svajonė.
Jeigu muštynės tampa vaikino gyvenimo būdu, toks vaikinas vargu ar sužavės merginas.
Smurtas tarp paauglių jau seniai nebestebina. Kiekvienoje mokykloje yra populiarieji, atstumtieji ir neutralūs mokiniai. Atstumtieji dažniausiai būna tie, kurie mąsto kitaip, atrodo kitaip, savaip suvokia pasaulį.
Jie gali būti tylesni, uždaresni, mažiau pasitikintys savimi. Jie labiausiai ir kenčia. Juos engia, keikia, muša. Tai yra didelė problema, kurią sunku spręsti. Juos užgaulioja ir skriaudžia todėl, kad atstumtieji nemoka apsiginti. Jie psichologiškai sutrikę, susitaikę su pastumdėlių vaidmeniu. Paauglystėje patirtos patyčios juos skaudina visą gyvenimą.
Sakoma, jog muštynės yra pats nebrandžiausias konflikto sprendimo būdas. Dėl to, mano nuomone, kumščiais reikalus sprendžia tik blogai auklėti vaikai. Tėvų auklėjimas, manau, gali pažaboti smurtą.
Kalbant apie tėvus, girdėjau, jog tie, kurie smurtauja prieš savo vaikus, kursto ir jų neapykantą bei agresiją. Jeigu tave mušė vaikystėje, tau taip pat gali būti ne svetima pakelti ranką.
Blogiausia, jog muštynės dažnai vyksta nesibaigiančiu ciklu. Turiu omenyje, kad vaikinas, gavęs į kailį, pradeda galvoti apie kerštą. Tokiu būdų susidaro nesibaigianti smurto grandinė.
Prasideda „gatvės karai“. Tokie karai vyksta tiek tarp pavienių žmonių, tiek tarp žmonių grupelių. Grupės paprastai bando išsiaiškinti, kuris kiemas stipresnis, koks stilius „kietesnis“ ir panašiai. Kartais žmonės tai priima kaip savotišką žaidimą, kol nenutinka rimtesnis incidentas priverčiantis juos susiprotėti, jog muštynės – ne juokai.
Kas sukelia smurtą?
Ar galime teigti, jog smurtą kelia televizija? Pavyzdžiui, anksčiau buvo populiarios tokios kovų laidos kaip bušido, amerikietiškos imtynės ir panašiai. O ką jau kalbėti apie kovinius filmus su Silvestru Stalone, Arnoldu Švarcnegeriu ir kitais kino grandais.
Galbūt ankstyvoje vaikystėje žiūrimi koviniai filmai įsirėžia vaikinų atmintyje ir neigiamai veikia juos brendimo laikotarpiu?
Tačiau aš ne psichologas, sunku spręsti, kas sukelia muštynes. Tiesiog pats esu ne kartą gavęs „į akį“ už dyką. Nemeluoju. Nesikabinėjau, nesikeikiau, cigaretės neprašiau, tačiau gavau taip stipriai, tarsi būčiau ištisą valandą prie jų kabinėjęsis…
Keisčiausia, kad yra vaikinų ir labai jaunų, kurie muštynes vadina sportu. „Sportuoja“ jie vakarais, kartais rajonuose, tačiau linksmiau jiems centre. Kabinėjimosi procedūra jau praleidžiama. „Pamankštinami“ kumščiai ir tiek…
Pasijunti, kaip bokso kriaušė. Bet visgi vaikai „sportuoja“. Negi pyksi… Nesivolioja pakampėmis girti. Nors „ant drąsos“ truputį „apšyla“.
Alkoholis – dar vienas aspektas, didinantis polinkį į smurtą.
Tarp išgėrusių jaunimo grupelių kartais įvyksta taip vadinamos „razborkės“, kurių metu jie bando konfliktuoti dėl lyderystės (šiek tiek primena gyvūnus, tiesa?).
Ir tai dar ne viskas. Užpuolami turistai, kitataučiai, kitaip atrodantys asmenys. Nors išsiskirti net nereikia, jei nori „gauti“. Vakarais baisu išeiti į gatvę, nes ten „linksminasi“ jaunimas. Baisiausia, kad dažnai „lupami“ žmonės, kurie yra vandalų pažįstami. Tai atskiras smurto pasaulis, į kurį patekęs gali prasmegti amžiams.
Jei mes, mūsų tėvai ir visa mūsų visuomenė susimąstytų, gal mums pavyktų sugalvoti, kaip pažaboti jaunuolių smurtą gatvėse ir mokyklose. Aš sakau „taip“ saugioms gatvėms, saugiam kiemui ir saugiai mokyklai. O ką sakai tu?
