KLAUSIMAS: Pavargau gyventi… Mano gyvenimo aplinkybės pasikeitė, labai sunku tai ištverti… Tėvai išsiskyrė, gyvena užsienyje, o mane paliko globoti giminėms, gyvenantiems kitame mieste – visa tai įvyko taip greitai, netikėtai, kad net pati negaliu patikėti…
Nesugebu pritapti naujoje aplinkoje, todėl neturiu draugų. Kiauras dienas grįžusi iš mokyklos sėdžiu namie, niekur neinu, nebendrauju su aplinkiniais, nepasitikiu jais…
Jaučiuosi vieniša, visų užmiršta… Dažnai kyla mintis apsinuodyti, norisi galutinai save sužlugdyti…
Prieš kelis mėnesius gyvenimas atrodė toks saldus ir mielas, o dabar, šitaip pasikeitus aplinkybėms, nesinori gyventi… Ką man daryti?
ATSAKYMAS: šis laiškas – rimtas pagalbos šauksmas. Jeigu jį perskaitė klasiokai, kaimynai ar kiti artimieji, tai būtinai atkreipkite dėmesį į savo pažįstamą. Padėkite šiam žmogui susirasti savo naują vietą šalia jūsų.
Jai/jam labai baisu ir sunku, kadangi gyvenimas pasikeitė ypači staigiai, permainos lyg lavina užgriuvo ant galvos. Tėvai išsiskyrė ir, kiek galima suprasti, skubotai išvyko gyventi į užsienį.
Tu visiškai teisėtai jautiesi vieniša ir palikta. Dar vienišesnė jautiesi, nes apsigyvenai visai naujame mieste, turi eiti į kitą mokyklą, prisitaikyti naujoje klasėje, susipažinti su naujais mokytojais, priprasti prie giminaičių, su kuriais nebuvai kartu gyvenusi.
Žinoma, kad tai tave trikdo. Aš matau, kad tu neturėjai progos aptarti su tėvais, kada ir kaip jūs susitiksite, kaip jums toliau bendrauti, kokiam laikui buvo suplanuotas išvykimas.
Tavo reakcija natūrali – slogi nuotaika, nerimas ir labai pesimistiškos mintys. Bet palaipsniui tai praeis ir tau pasidarys lengviau.
Dabar tau atrodo, kad tu nemoki prisitaikyti, nebendrauji ir nepasitiki žmonėmis, bet žinok, kad pasitikėjimui susikurti reikia laiko. Reikia susipažinti su aplinka ir apsiprasti.
Taigi, sudarykime būtiniausių priemonių sąrašą, ką reikia ir galima padaryti dabar:
Duok sau laiko. Neragink ir neprievartauk savęs daug bendrauti. Pakaks, kad būsi mandagi. Tau protarpiais bus ir nejauku, ir neramu, tačiau palaipsniui tu pasijusi kiek lengviau.
Rūpinkis savimi. Gerk žolelių arbatą, maitinkis tinkamai, žiūrėk nuotraukas, klausykis mėgstamos muzikos arba skaityk, megzk, miegok, vaikščiok. Fizinis judėjimas gali būti labai naudingas.
Reguliariai bendrauk su artimaisiais. Suderink, kaip dažnai galėsite susisiekti: kasdien, kas savaitę, kas dešimt dienų ar panašiai. Sutark, kaip galite bendrauti: mobiliu telefonu, elektroniniu paštu, „Skype“ ar dar kitaip.
Susitarkite, kas turi pirmas parašyti ar paskambinti. Nepamiršk skaičiuoti išlaidas už žinutes ar skambučius, jeigu pati moki sąskaitas.
Išsiaiškink, kada ir kaip galėsi susitikti su išvykusiais tėvais. Aš nežinau, su kuo tu palaikai ryšį: su mama, su tėčiu ar su abiem. Jeigu įmanoma, aptarkite ateities susitikimą.
Paklausk, kokie yra jų ateities planai. Ar mama grįžta ir jūs vėl tapsite šeima, ar tu išvyksi gyventi pas ją/juos.
Tyrinėk naują aplinką. Sužinok, kokios yra tradicijos ir kokios yra taisyklės tavo giminaičių namuose. Jeigu nežinosi, kur, pavyzdžiui, reikia palikti raktus ar kada išnešti šiukšles, paklausk. Nebandyk slėptis ar spėlioti. Bespėliodami mes prisigalvojame visokių nebūtų dalykų.
Tyrinėk mokykloje. Išsiaiškink reikalavimus, ištirk, kurie mokytojai kaip dėsto ir ko nori iš mokinių. Pasikalbėk su auklėtoja/-u. Pasakyk jai/jam, kad šiuo metu tau yra sunku dėl visų permainų. Stebėk savo naujosios klasės draugus, kas iš jų tau kelia simpatiją, kas – erzina, kas atrodo mielas, o kas nedraugiškas. Kreipkis pas draugus, kad paaiškintų, kaip geriau padaryti vieną ar kitą užduotį.
Palaikyk ryšį su draugais ar kitais svarbiais tau žmonėmis iš tavo buvusio miesto.
Naudokis ir mokyklos socialinio pedagogo ar psichologo pagalba, užsiregistruok pas savo naują apylinkės gydytoją. Jeigu per du tris mėnesius tavo savijauta ir nuotaika blogės, turėsi kreiptis į gydytoją.
Noriu paraginti visus prisidėti, kad pasilikusiems būtų lengviau pakelti išsiskyrimą.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI Gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
