Kairiarankystė visada buvo paslaptingas fenomenas. Daugelyje šalių kairiarankystė buvo vertinama kaip vystimosi sutrikimas.
Remiantis Vytauto Gudonio ir Lianos Brazdeikienės knyga, anksčiau Krikščionių bažnyčia kairiarankius buvo paskelbusi šėtono tarnais.
Arabų šalyse dešine ranka liečiamos kūno dalys iki juosmens, o kaire – žemiau… Beduinai moteris laiko tik kairioje palapinės pusėje.
Gvinėjos krantų vyrai alaus niekada neliečia kaire ranka, manydami, kad tai gali apnuodyti gėrimą, kai kuriose šalyse moterims neleidžiama kaire ranka ruošti maisto.
Afrikos gentyse vaikų kairės rankos buvo kišamos į verdantį vandenį.
Indijoje iki šiol gyvuoja prietaras, kad kairiarankiai žmonės yra nuodytojai.
Mūsų tautiečiai anksčiau taip pat manę, kad už kairiojo peties sėdi kipšas, o besižegnojantis kaire ranka – raganius.
Dabar kairiarankiai yra toleruojami. Pasaulyje jų per du šimtus milijonų.
Kairiarankiais buvo ir Julijus Cezaris, Aristotelis, Pitagoras, Čarlis Čaplinas, Napoleonas, Bethovenas, Merilyn Monroe…
Iki šiol ginčijamasi, kodėl tampama kairiarankiu. Yra sukurta galybė teorijų, tačiau visos tėra tiesos variantai.
Dešiniarankystė aiškinama, remiantis kariavimo teorija. Ji teigia, kad ankstesniais laikais vyrai kariaudami kairiojoje rankoje laikė skydą, o dešiniojoje kalaviją. Kairioji ranka turėjo apsaugoti širdį nuo sužalojimo. Jei kovojama būtų kairiąja ranka, tuomet didesnė tikimybė sužeisti žmogų, pataikant į širdį.
Tyrimai parodė, kad kairiarankiai jautresni, jų vaizduotė lakesnė, jie imlesni naujovėms. “Vyrai kairiarankiai yra optimistiškesni, žvalesni, mėgsta humorą,” – rašo V. Gudonis. Moterys kairiarankės, atvirkščiai – santūresnės ir dažniau liūdnos.
Manoma, kad kairiarankystė priklauso nuo smegenų pusrutulio aktyvumo. Kairiarankių žmonių aktyvesnis dešinysis pusrutulis, kuriame yra kalbos, vaizduotes, kūrybos centrai. Tai lemia, kad dažniau kairiarankiai būna humanitarinės pakraipos specialistai.
Kita teorija skelbia, kad kairiarankiais tampama, atsižvelgiant, kaip motina nešioja kūdikį, kuria ranka prispaudusi prie krūtinės ir kurią ranką prispaudusi vaikui.
Kiti teigia, kad kairiarankystė tėra maištavimo prieš normalumą – dešiniarankystę, forma. Taip pat buvo manoma, kad kairiarankystė paveldima, arba, kad ji priklauso nuo vaisiaus padėties gimdoje.
Mokslininkai rado ryšį tarp kūdikio galvos padėties miegant ir jo rankystės. Ta pusė, į kurią motina paguldžiusi vaiką pasuka jo galvą, ilgainiui tampa dominuojančia vaiko puse. Taip išsivysto dešiniarankystė ar kairiarankystė. Tai atsitinka todėl, kad, pasukus vaiko galvą, įtampami veinos pusės kaklo raumenys ir vystosi bendras tos pusės raumenų tempimas ir vystymas.
Kalbama, kad kairiarankiais dažniausiai tampa vaikai, kurie mato kairiarankės motinos, bet ne tėvo pavyzdį.
Mokslininkai jau nustojo ginčytis bent dėl vieno, kad kairiarankystė yra įgimta, tačiau pastiprinama įvairių faktorių. Tai priklauso net nuo to, kokia ranka vaikas yra maitinamas.
Sklando gandai, kad įtakos turi ir krūtinės pusė, kuria motina maitina vaiką, nes tuomet vaikas lavina ranką, kuria bando išspausti pieną.
