„38 kg, kelios valandos iki mirties ir prašančios mamos akys – tai privertė duoti gyvenimui dar vieną šansą”, – atvirai apie patirtas mitybos sutrikimo pasekmes kalba modelis Paula Čepinskaitė.
Anoreksiją įveikusi mergina prisipažįsta net bijojusi paliesti maistą – baimė prarasti kontrolę ir viską sukaupti kūne vedė iš vienos badavimo dienos į kitą. BENU vaistininkė Jūratė Vaičiūnienė sako, kad neretai merginos griebiasi griežtų dietų iš neteisingų paskatų – kuo greičiau numesti svorio. Pasak jos, neatsakingas požiūris į mitybą gali sukelti ir fizinės, ir psichologinės sveikatos problemų. Tokių, su kuriomis ir susidūrė P. Čepinskaitė, dabar įkūrusi pelno nesiekiančią organizaciją „Feedinghope.lt“, siekiančią šviesti visuomenę ir padėti valgymo sutrikimais sergantiems žmonėms.
Vos 38 kg vienu metu svėrusi P. Čepinskaitė pasakoja drastiškai mitybą pakeitusi po artimo žmogaus netekties. „Iš pradžių nenorėjau valgyti dėl patiriamo streso, vėliau išvykau į Kolumbiją, kur nusprendžiau visiškai pakeisti savo mitybą – tapau vegane. Labai apribojau gaunamų kalorijų kiekį, numečiau daug svorio. Tačiau kalorijų ribojimą lydėjo ir persivalgymo priepuoliai, svorio pokyčiai – anoreksiją keitė bulimija ir atvirkščiai. Tu negali suvokti, kad maistas tau draugas – ne priešas“, – pirmuosius žingsnius į ligą prisimena mergina.
P. Čepinskaitė sako, kad mitybos sutrikimus lydėjo ir rimtos sveikatos problemos. O susimąstyti ir imti gydytis privertė akistata su mirtimi.
„38 kg svorio buvo ta riba, kuomet išgirdau žodžius, jog dar kelios valandos ir būčiau mirusi nuo visiško išsekimo. Tada ir supratau, kad ir gyvenimas nusipelno savo šanso. Man buvo 20 m. Buvau pasiekusi tokią būklę, kai net kaulai pradėjo trupėti. Prasidėjo ilgas gydymosi ir sveikimo kelias, kuriuo keliavau apie dvejus metus. Džiaugiuosi, kad dabar jaučiuosi gerai, daugelis sveikatos sutrikimų atsitraukė kartu su liga“, – išgyvenimais dalinasi anoreksiją įveikusi mergina.
Vaistininkė: dieta neturėtų būti priemonė svoriui numesti
Vaistininkė sako, kad visuomenėje vis dar gajus grožio kultas, kuris skatina merginas ir moteris griebtis kartais iš tiesų drastiškų būdų sulieknėti. Populiariausias jų – laikytis griežtos dietos, badauti. P. Čepinskaitės istorija yra viena iš daugelio, parodančių, kuo tai gali baigtis.
„Griežtos ir mitybą ribojančios dietos ilgainiui gali pereiti į badavimą, sukelti įvairių sveikatos sutrikimų. Gerų žinių čia nelabai yra – po tokio mitybos režimo grįžus prie įprasto raciono, sparčiai ištirpę kilogramai grįžta, dažnai ir su kaupu. Deja, sveikata ir gera savijauta grįžta ne taip greitai. Į dietą pirmiausiai reikia žiūrėti kaip į sveikos ir subalansuotos mitybos režimą. Gydytojai dietas dažnai skiria žmonėms, sergantiems įvairiomis ligomis ir turintiems riboti tam tikrus produktus ar maistines medžiagas. Dieta turėtų padėti išlikti sveikam ir gerai jaustis, o ne greitai numesti svorio“, – klaidingą požiūrį į dietą komentuoja vaistininkė J. Vaičiūnienė.
Ji apžvelgia populiarias, tačiau rizikingas dietas, kurių geriau nesigriebti, siekiant pakoreguoti savo figūrą.
Sulčių dieta
Sulčių dietos populiarios dėl savo paprastumo ir greito poveikio. Šios dietos metu geriamos sultys iš įvairių vaisių: obuolių, apelsinų, mangų, bei daržovių, pvz., burokėlių, špinatų, lapinių kopūstų. Taip pat galima į savo racioną įtraukti anakardžių ar migdolų pieno.
„Vaisių ir daržovių sultyse gausu įvairių mikroelementų, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad, gerdami vien sultis, negaunate visų būtinų maistinių medžiagų, tokių kaip baltymai ir riebalai. Baltymai – mūsų organizmo statybinė medžiaga, kuri dalyvauja įvairiose cheminėse reakcijose, imuninės sistemos veikloje. Riebalai svarbūs sklandžiam hormoninės sistemos darbui. Nesotieji riebalai ypatingai svarbūs tirpių vitaminų apykaitai, jie ne tik naudingi lieknėjant, bet taip pat reikalingi širdies ir kraujagyslių sistemų veiklai“, – sako J. Vaičiūnienė.
Pasak vaistininkės, padaryti vieną ar dvi iškrovos dienas, kai geriamos tik sultys, nieko bloga, tačiau ilgiau laikantis šios dietos, gali pradėti kankinti bloga savijauta: padidėjęs skrandžio rūgštingumas, sutrikęs virškinimas, viduriavimas, taip pat nuotaikų kaita, nuovargis, alkio priepuoliai, kurie atsiranda dėl didelių insulino šuolių po kiekvienos stiklinės sulčių. Nors rezultatai pasiekiami greitai, po šios dietos skaičiukai ant svarstyklių taip pat greitai gali šoktelti į viršų.
Obuolių dieta
Obuolių dieta panaši į sulčių – tam tikrą laiką galima valgyti tik obuolius ir gerti vandenį ar nesaldintą žaliąją arbatą. Laikantis šios dietos, meniu labai paprastas: visą savaitę kasdien reikėtų suvalgyti nuo 1 iki 2 kg obuolių, gerti daug vandens, pirmosiomis dienomis leidžiama suvalgyti ir porą džiūvėsėlių. Galima rasti rekomendacijų šios dietos laikytis kas 2-3 mėnesius. Ir nors vaistininkė J. Vaičiūnienė sutinka, kad obuolius valgyti sveika, jie turi daug mūsų organizmui naudingų medžiagų, tačiau laikytis tokios dietos nerekomenduoja.
„Vien iš obuolių negausime visų sklandžiam organizmo funkcionavimui reikalingų medžiagų. Pvz., valgydami tik obuolius, negausime baltymų, todėl pradės nykti raumeninis audinys. Taip pat pradės trūkti riebalų, o gerieji riebalai yra labai svarbūs – padeda palaikyti hormoninę sistemą. Ir nors ši dieta iš tiesų gali padėti greitai numesti svorio, efektas bus trumpalaikis. Vieną dieną per savaitę valgyti tik obuolius gali būti naudinga – prasivalys organizmas, bet tikrai ne maitintis taip visą savaitę“, – įspėja vaistininkė.
Kopenhagos dieta
Tai dar viena dieta, kuria siekiama greitai numesti svorio. Sakoma, tai nesunkiai pavyksta, be to, esą ji pagreitina medžiagų apykaitą, mažina celiulitą. Tačiau vaistininkė turi nemažai priekaištų ir šiai dietai. Mat jos esmė – gana griežtas produktų ribojimas, itin sumažinant gaunamų riebalų ir angliavandenių kiekį, o suvartojamų kalorijų kiekį apribojant iki 600 kcal per dieną. Iš savo meniu reikėtų išbraukti tokius produktus kaip bulvės, cukrus, makaronai ir grūdiniai produktai, saikingai vartoti mėsą, salotas, žuvį ir kavą.
„Akivaizdu, kad toks griežtas produktų, esančių mitybos piramidės apačioje, ribojimas bei itin mažas gaunamų kalorijų kiekis nėra niekam sveikas. Kaip ir dauguma kitų dietų, jos poveikis bus trumpalaikis – tokia griežta dieta negali tapti gyvenimo būdu. Todėl niekam nerekomenduočiau laikytis tokios dietos, norint sulieknėti. Yra veiksmingesnių ir sveikesnių būdų“, – sako J. Vaičiūnienė.
Japoniška dieta
Pasaulyje išpopuliarėjusi ir sulieknėti norinčių lietuvių neaplenkusi dieta, pasižyminti itin griežtu valgiaraščiu, nuo kurio, šiukštu, negalima nukrypti. Dieta suvilioja tuo, kad, rodos, ir maisto produktų įvairovė, ir kiekis yra pakankamas. Tačiau nereikėtų apsigauti, kad skaniai valgysite ir lieknėsite. Laikantis japoniškos dietos, visiškai draudžiama valgyti miltinius patiekalus, bulves, ryžius, cukrų, gerti alkoholinius gėrimus, maistą gardinti druska ir prieskoniais. Rezultatas – prėskas ir ilgainiui nuobodžiu tampantis maistas, taip pat kone dviem savaitėms apribotas socialinis gyvenimas, kuris juk dažnai sukasi apie maistą.
„Šią dietą galima priskirti prie mažesnio kaloringumo ir didesnio baltymų kiekio dietų. Numesti svorį padeda tai, kad atsisakoma greitai pasisavinamų angliavandenių. Nuo kitų mažo kaloringumo dietų ji skiriasi tuo, kad didelis baltymų kiekis suteikia sotumo jausmą, tačiau jis gali būti pavojingas žmonėms, turintiems problemų dėl inkstų, virškinimo, šalinimo sistemų, nes šiems organams tenka per didelis krūvis. Ir ši dieta taip pat negarantuoja, kad svoris nebegrįš. Daug naudingiau tiesiog pakeisti mitybą, atsisakyti sveikatai nenaudingų ir dažnai dideliu kaloringumu pasižyminčių produktų, daugiau judėti – tai turėtų tapti gyveno būdu, kuris padės normalizuoti svorį ir jį išlaikyti“, – pataria vaistininkė.
Ne visos dietos ir mitybos režimai žalingi
Tai tik kelios dietos, kurios gali atrodyti patrauklios dėl greito ir neva ilgalaikio efekto. Jų yra gausybė, tačiau daugelis dėl griežtų ribojimų ir nepakankamo visų būtinų maistinių medžiagų kiekio užtikrinimo negali tapti gyvenimo būdo dalimi. O grįžus prie įprastos mitybos, svoris grįžta – neretai su kaupu.
„Tačiau yra dietų, kurios gali tapti gyvenimo būdu ir padėti subalansuoti mitybą. „US News“ sveikiausia šių metų dieta paskelbė Viduržemio jūros dietą, kartais vadinamą Viduržemio jūros regiono mitybos planu. Nėra griežtų ribojimų, reikia valgyti daug vaisių ir daržovių, riešutų ir sėklų, pilno grūdo duonos. Taip pat racione turėtų atsirasti daugiau žuvies ir jūros gėrybių, kiek sumažėti paukštienos. Saldumynų ir raudonos mėsos geriau būtų atsisakyti, leidžiant sau nedideles nuodėmes tik per ypatingas progas. Ši dieta pasižymi teigiamu poveikiu sveikatai ir savijautai: padeda sumažinti cholesterolio kiekį, yra naudinga širdžiai ir kraujotakos sistemai“, – Viduržemio jūros dietos ypatumus pristato vaistininkė.
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad, perėjus prie Viduržemio jūros regiono mitybos plano, svarbus yra ne tik pats maistas, bet ir jo gaminimas bei vartojimo procesas. Ne atsitiktinai šio mitybos plano piramidės pagrindas yra aktyvus laisvalaikis ir mėgavimasis maistu su artimais žmonėmis.
