Nežinia, kaip jus, bet mus visuomet baugina keistos, baugios istorijos, nutikusios kuriai nors iš mūsų. Penkios PANELĖS skaitytojos nusprendė pasidalinti savo išgyvenimais ir papasakoti šiurpuliukus keliančias realias istorijas. Tik prieš naktį neskaitykite! Jei ir tu nori papasakoti šiurpią istoriją, lauksime laiško el. paštu kamile@panele.lt
Rugilė. Balerina
Su mama persikėleme į naują butą kitame mieste. Jau iš pat pradžių jaučiau keistą buto aurą – nors butas buvo ganėtinai šviesus ir jaukus, jausdavausi lyg kažkas mane jame stebėtų, dažnai atsisukdavau pažiūrėti per petį, nes vis pasirodydavo, jog kažkas stovi už nugaros. Maniau, jog tai mano laki fantazija, kol vieną dieną grįžusi iš mokyklos radau mamą suakmenėjusią. Ji teigė, jog veidrodyje už savęs pamatė jauną baleriną. Ir viskas įvyko per keletą sekundžių! Mama buvo persigandusi, juk namie nieko nebuvo! Paskambinome buto šeimininkui ir papasakojome šį nutikimą. Jis nustėro – pasirodo, prieš penkerius metus šiame bute gyveno jauna balerina, kuri nusižudė…
Su draugėmis nusprendėme pagaliau ryžtis nueitį į vieną apleistą namą, kurį aplinkiniai laikė dvasių namu. Iš išorės jis atrodė kraupiai – langinės apgriuvusios, plytelės numuštos, stogas įplyšęs. Tačiau pasivaikščiojusios viduje visai neišsigandome – senas namas ir tiek. Po keletos dienų pradėjau sapnuoti keistą sapną – sapnuodavau daugybę vaikų ir vieną mažą berniuką, kuris būrio vaikų buvo skriaudžiamas. Labai išsigandau, kai vieną naktį pabudusi iš to sapno pamačiau tą patį mažą berniuką iš sapno gulintį prie mano lovos. Klykdama išbėgau pas mamą, papasakojau, jog buvau apleistame name. Mano mamos akys išsiplėtė iš siaubo – pasirodo, tame name kadaise buvo darželis, kuris sudegė ir jame mirė mažas berniukas. Nors ta vizija manęs daugiau niekada nebeaplankė, berniukas man niekada neišdils iš atminties.
Neseniai mirė mano jaunesnioji sesuo – netyčia iššoko pro langą. Tėvams ir man tai buvo didžiulis smūgis. Prieš pat sesers mirtį buvau labai su ja susipykusi dėl visiškų menkniekių, ji su manimi nesikalbėjo savaitę, todėl labai graužiau save, jog atsisveikinome susipykusios. Palaidojus seserį mane pradėjo lydėti keisti reiškiniai – tą pačią naktį pabudau nuo jausmo, lyg šaltos rankos smaugtų mano kaklą. Kitą rytą pajutau siaubingus pilvo skausmus, negalėjau net paeiti. Skausmai praėjo, tačiau būdama namie jaučiau kitus keistus negalavimus. Pasitikrinau pas gydytojus, jie nieko neaptiko. Užsakius mišias už seserį skausmai dingo. Supratau, jog mano sesuo taip man keršijo.
Kurio vaikystėje neviliojo dvasių kvietimas? Deja, jei galėčiau atsukti laiką atgal, tikrai nebūčiau kvietusi dvasių. Keletą metų buvo ramu – namuose nepastebėjau keistų dalykų. Vis dėlto visai neseniai, prieš dvejus metus, namuose pradėjo dėtis kažkas keisto – staiga nukrisdavo paveikslai, suduždavo vazos, skambėdavo telefonas, o atsiliepus nieko nebuvo girdėti, dingdavo daiktai ir t.t…. Su šeima nusprendėme iškviesti egzorcistą, kuris patvirtino – namuose jau nemažai laiko gyvena piktoji dvasia, kuri mus erzina. Dvasią išvijome, tačiau kraupūs įvykiai visuomet įsirėš man į atmintį.
Su draugais išvažiavome iškylauti. Pasirinkome atokų miesto krašte esantį miškelį prie ežero. Pasistatėme palapines, skaniai pavakarieniavome, pasišnekėjome prie laužo ir galiausiai nuėjome miegoti. Mes su draugu palapinę pasistatėme šalia ežero. Draugas užmigo kaipmat, aš snūduriavau. Pakilau nuo stipraus smūgio į palapinę – atrodo, jog kažkoks milžiniškas padaras būtų šokęs į ją. Mano vaikinas taip pat atsikelė, labai išsigandome, galvojome, jog taip pokštauja draugai. Nustėrome kai pamatėme, jog jie kiečiausiai miega. Taip ir nesuvokėme, kas per padaras šoko į mūsų palapinę – koks nors gyvūnas, o gal kažkas mįslingo. Kitą rytą susikrovėme daiktus ir išvažiavome iš miško.
