Vėl sutikai padėti, nors pati vos spėji suktis. Nutylėjai savo nuomonę, kad tik nekiltų konfliktas. Atsiprašei, nors nieko blogo nepadarei. Pažįstama? Noras būti gera ir supratinga atrodo nekaltas, tačiau kartais už jo slepiasi baimė nuvilti kitus. Ir kuo dažniau renkiesi jų poreikius, tuo lengviau pamiršti savuosius.
Kodėl mums taip svarbu, kad visi būtų patenkinti?
Norėti patikti kitiems yra natūralu. Mums svarbu būti priimtiems, jausti artumą ir priklausyti bendruomenei. Ilgalaikis Harvardo suaugusiųjų raidos tyrimas rodo, kad kokybiški santykiai yra glaudžiai susiję su geresne savijauta, sveikata ir laime.
Tačiau rūpinimasis santykiais ir nuolatinis stengimasis įtikti nėra tas pats.
Viena yra padėti draugei, nes nuoširdžiai to nori. Visai kas kita – atsisakyti savo planų vien todėl, kad bijai jos nusivylimo. Pirmuoju atveju renkiesi pati, antruoju tavo sprendimą gali lemti baimė.
Psichologijoje toks elgesys dažnai vadinamas people-pleasing – polinkiu pernelyg stengtis patenkinti kitų lūkesčius, net jei dėl to tenka aukoti savo poreikius.
Iš šalies toks žmogus gali atrodyti malonus, paslaugus ir visuomet pasirengęs padėti. Tačiau jo viduje neretai sukasi visai kiti klausimai: „O jeigu supyks?“, „Ar neatrodysiu savanaudiška?“, „Gal geriau sutikti, kad tik nebūtų problemų?“
Įprotis, kuris kartais prasideda dar vaikystėje
Kodėl vienoms pasakyti „ne“ paprasta, o kitoms net menkiausias atsisakymas sukelia kaltės jausmą?
Vieno atsakymo nėra. Tam įtakos gali turėti temperamentas, savivertė, ankstesnės santykių patirtys ir aplinka, kurioje augome.
Jeigu vaikystėje buvai giriama pirmiausia už paklusnumą, gerus pažymius ar gebėjimą nesukelti problemų, galėjai išmokti, kad kitų pritarimą lengviausia pelnyti būnant patogia.
Ypač jei nesutarimai namuose keldavo įtampą, o ramybė priklausydavo nuo gebėjimo prisitaikyti.
Suaugus toks elgesys kartais išlieka. Net kai niekas tiesiogiai nereikalauja nusileisti, viduje gali veikti seniai išmokta taisyklė: jei noriu būti priimta, turiu nenuvilti kitų.
Pasak „Cleveland Clinic“ klinikinio psichologo Adamo Borlando, polinkis nuolat įtikti gali būti susijęs su žema saviverte, konfliktų vengimu ar baime būti atstumtam. Vis dėlto ne kiekvieno žmogaus patirtis vienoda, todėl nereikėtų automatiškai visko aiškinti vaikyste.
4 ženklai, kad per dažnai renkiesi kitus, o ne save
Ne visada lengva atpažinti ribą tarp nuoširdaus gerumo ir savęs apleidimo. Kartais ji išryškėja tik tada, kai net paprasčiausi kasdieniai prašymai pradeda varginti.
1. Sakai „taip“, o vėliau gailiesi
Draugė pakviečia į susitikimą, kolega paprašo papildomos pagalbos, artimieji suplanuoja savaitgalį už tave. Tą akimirką sutinki, nors iš tiesų norėtum atsisakyti.
Tik vėliau ateina susierzinimas, nuovargis ar nerimas dėl dar vieno įsipareigojimo.
Jei tai kartojasi, verta savęs paklausti: ar sutikau todėl, kad norėjau, ar todėl, kad buvo nejauku pasakyti „ne“?
2. Atsiprašinėji net už savo poreikius
„Atsiprašau, kad trukdau.“ „Atsiprašau, kad negaliu.“ „Atsiprašau, bet šiandien norėčiau pabūti viena.“
Mandagumas yra graži savybė. Tačiau jei jautiesi turinti atsiprašyti kiekvieną kartą, kai išsakai savo norą, gali būti, kad kitų patogumą laikai svarbesniu už savąjį.
Pabandyk kitą kartą vietoje „Atsiprašau, kad negaliu“ pasakyti „Ačiū, kad pagalvojai apie mane, bet šį kartą negalėsiu“.
Skirtumas nedidelis, tačiau antroji frazė leidžia išlikti mandagiai nesijaučiant kalta.
3. Tikiesi, kad kiti patys pastebės tavo nuovargį
Tu padedi, išklausai, prisitaikai ir retai ko nors prašai mainais. Tačiau ilgainiui pradedi jaustis neįvertinta.
Kodėl draugė nepastebi, kad esi pavargusi? Kodėl partneris nesupranta, jog tau reikia pagalbos? Kodėl darbe visi įprato, kad visada sutiksi?
Kartais problema slypi ne kitų abejingume, o tame, kad taip ilgai nutylėjai savo poreikius, jog aplinkiniai nė neįtaria, kad kažkas negerai.
4. Net paprasti pasirinkimai tampa sudėtingi
Kur norėtum pavakarieniauti? Kokį filmą pažiūrėti? Ką norėtum veikti savaitgalį?
Jei pirmoji mintis nuolat būna „o ko norėtų kiti?“, gali būti, kad esi įpratusi savo pasirinkimus derinti prie aplinkinių.
Prisitaikymas savaime nėra problema. Tačiau kai vis rečiau išsakome savo pageidavimus, gali tapti sunkiau juos aiškiai atpažinti.
Kodėl nuolatinis įtikimas ilgainiui virsta nuovargiu ir pykčiu?
Paradoksalu, tačiau siekdamos išvengti konfliktų kartais pačios sukuriame sąlygas jiems kilti.
Įsivaizduok, kad jau trečią savaitgalį iš eilės atsisakai savo planų dėl kitų. Iš pradžių nieko nesakai. Vėliau pradeda erzinti menkiausios smulkmenos: dar viena žinutė, papildomas prašymas, ne vietoje paliktas puodelis.
Atrodo, kad pyksti dėl niekniekio. Tačiau tikroji priežastis gali būti ilgai kauptas nuovargis ir jausmas, kad tavo poreikiai lieka paskutinėje vietoje.
„Cleveland Clinic“ specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad nuolatinis kitų poreikių iškėlimas virš savųjų gali būti susijęs su stresu, nusivylimu, apmaudu ir prastesne emocine savijauta.
Svarbu suprasti, kad sveiki santykiai nėra tie, kuriuose niekada nesipykstama. Juose įmanoma nesutikti, nusivilti ir vis tiek išlaikyti pagarbą vienas kitam.
Kaip nustoti visiems įtikti ir nebesijausti kalta?
Gera žinia ta, kad šį elgesio modelį galima keisti. Tam nebūtina tapti griežtai ar staiga atsisakyti visų įsipareigojimų. Dažnai pakanka pradėti nuo mažų kasdienių sprendimų.
Neskubėk atsakyti
Jei įpratai automatiškai sutikti, pirmasis žingsnis – išmokti padaryti pauzę.
Kitą kartą, kai kas nors paprašys pagalbos, užuot iškart tarusi „žinoma“, pasakyk:
- „Pasitikrinsiu savo planus ir parašysiu.“
- „Man reikia šiek tiek pagalvoti.“
- „Šiandien negaliu pažadėti, atsakysiu rytoj.“
Šios frazės suteikia laiko įvertinti, ar iš tiesų turi galimybių ir noro padėti.
Atsisakyk be ilgų pasiteisinimų
Kartais atrodo, kad norint pasakyti „ne“ būtina pateikti labai rimtą priežastį.
Tačiau tavo laikas ir poilsis taip pat yra pakankamai svarbūs.
„Šį savaitgalį turiu kitų planų.“ „Dabar negaliu prisiimti papildomų darbų.“ „Ačiū už kvietimą, bet šį vakarą norėčiau pailsėti.“
Tau nereikia sugalvoti įtikinamos istorijos, kad turėtum teisę atsisakyti. Aiškus ir pagarbus atsakymas dažnai yra geriau už ilgą pasiteisinimų grandinę.
Išmok atskirti kaltę nuo tikros klaidos
Kai ilgą laiką buvai įpratusi prisitaikyti, net mandagus atsisakymas gali sukelti nemalonų jausmą.
Tačiau kaltės jausmas nebūtinai reiškia, kad pasielgei neteisingai.
Kartais jis tiesiog atsiranda todėl, kad elgiesi kitaip, nei esi įpratusi.
Paklausk savęs: ar tikrai ką nors įskaudinau, pažeidžiau susitarimą, ar tiesiog nepadariau to, ko iš manęs tikėjosi?
Šis skirtumas svarbus. Tu esi atsakinga už tai, kaip bendrauji su kitais, tačiau neprivalai užtikrinti, kad niekas niekada nenusiviltų.
Priimk, kad kitų reakcijų negali kontroliuoti
Pradėjus aiškiau reikšti savo poreikius, aplinkiniai gali nustebti. Kai kurie nusivils, kitiems reikės laiko priprasti.
Tai savaime nereiškia, kad santykiai blogi ar kad tavo sprendimas neteisingas. Nusivylimas yra natūrali žmogiška reakcija.
Svarbiau tai, kas vyksta vėliau. Ar kitas žmogus geba išgirsti tavo poziciją? Ar gerbia atsisakymą? Ar leidžia turėti kitokių poreikių, neversdamas dėl jų nuolat jaustis kalta?
Būtent tokios situacijos gali padėti geriau suprasti santykių kokybę.
Vienas mažas pratimas, kurį verta išbandyti šią savaitę
Pasirink vieną nedidelę situaciją, kurioje paprastai nusileistum kitam žmogui.
Galbūt draugė siūlo susitikti dieną, kai norėtum pailsėti. Gal kolega prašo atlikti užduotį, kuriai neturi laiko.
Šį kartą pabandyk neatsakyti automatiškai. Gali atsisakyti, pasiūlyti kitą laiką arba sutikti tik su dalimi prašymo.
Vėliau užsirašyk tris dalykus: ko labiausiai bijojai, kaip iš tiesų sureagavo kitas žmogus ir kaip jauteisi pati.
Šis paprastas pratimas gali padėti pastebėti, ar tavo baimės visuomet atitinka realybę.
Jei atsisakyti taip sunku, kad tai kelia stiprų nerimą arba nuolat trukdo kasdieniam gyvenimui, verta pasikalbėti su psichologu ar psichoterapeutu. Specialistas gali padėti geriau suprasti įsisenėjusius elgesio modelius ir mokytis aiškiau išsakyti savo poreikius.
Tu neprivalai būti patogi, kad būtum mylima
Galbūt ilgai manei, kad gera draugė visada randa laiko, rūpestinga dukra niekada neatsisako susitikti, o atsakinga darbuotoja visuomet pasirengusi padaryti daugiau.
Tačiau tavo vertė nepriklauso nuo to, kiek užduočių prisiimi ar kiek žmonių sugebi pradžiuginti.
Gali būti dėmesinga ir kartu turėti ribas. Gali mylėti artimuosius ir kartais rinktis vienatvę. Gali norėti padėti ir vis tiek pasakyti, kad šį kartą negali.
Iš pradžių tai gali atrodyti neįprasta. Gal net šiek tiek savanaudiška. Tačiau ilgainiui gali paaiškėti, kad santykiai, kuriuose nereikia nuolat savęs nutylėti, yra kur kas artimesni.
Nes kartais svarbiausias žmogus, kuriam pagaliau reikia nustoti sakyti „ne“, esi tu pati.
