Iš šalies viskas atrodo idealu: stabili šeima, mylimi vaikai, darbas, gražūs namai, net savaitgalio išvykos ar nuosavas hobis. Tačiau kažkas viduje vis tiek neleidžia jaustis laimingai. Atsikeli ryte ir jauti… tuštumą. Nors nieko blogo tarsi nevyksta, džiaugsmas – kažkur pradingęs.
Kas yra emocinis perdegimas?
Emocinis perdegimas – tai ne vien nuovargis. Tai ilgalaikės įtampos, vidinio spaudimo ir nepaliaujamo „reikia“ rezultatas, kai žmogus išsenka emociškai, dvasiškai ir net fiziškai.
Tai būsena, kai:
- atrodo, kad neturi jėgų džiaugtis net tuo, kas anksčiau teikė malonumą;
- vis dažniau jauti apatiją, viskas tampa „vienodai“;
- pavargsti net nuo poilsio – savaitgalis ar kelionė nebeatgaivina;
- kyla irzlumas, kaltės jausmas, kad „esu nedėkinga“;
- dažniau pasireiškia nemiga, virškinimo sutrikimai, galvos skausmai.
Kodėl perdegimas ištinka net tada, kai „visko turiu“?
1. Visada „dėl kitų“
Moterys dažnai atlieka daug vaidmenų – mama, žmona, darbuotoja, draugė… Kiti svarbūs, o savi poreikiai lieka nuošalyje. Kai nebelieka laiko „būti tiesiog savimi“, išsenka emocinės jėgos.
2. Visuomenės spaudimas „būti laimingai“
„Turi viską, ko reikia – tai ko dar nori?“ – šią frazę girdėjusios žino, kaip sunku paaiškinti savo emocijas, kai iš tavęs tikimasi būti dėkingai ir pozityviai. Tai uždaro viduje ir sukuria tylų, nematomą spaudimą.
3. Perfekcionizmas
Nuolatinis siekis „daryti geriausiai“, „nepalikti klaidų“, „viską kontroliuoti“ gali atrodyti kaip stiprybė, bet ilgainiui išsekina ir neleidžia tiesiog… būti.
4. Neleidimas sustoti
Atrodo, kad poilsis – silpnybė. Bet kai ilgametis tempas tampa norma, organizmas ima šauktis pagalbos per emocinį perdegimą.
Kaip sau padėti?
1. Pirmas žingsnis – pripažinimas
Suvokti, kad jautiesi blogai, net jei išorėje viskas „gerai“ – ne silpnumas, o drąsa. Tai leidžia ieškoti sprendimų.
2. Mažink vidinius reikalavimus
Užduok sau klausimą: kas tikrai svarbu man, o ne kitiems? Nebūtina visur spėti. Nebūtina būti idealia. Būk pakankama – ir to visiškai pakanka.
3. Skirk laiko tam, kas maitina tavo vidų
Tai gali būti:
- pasivaikščiojimas vienai,
- rašymas dienoraščio,
- meditacija ar kvėpavimo pratimai,
- kūryba – piešimas, dainavimas, sodinimas,
- pokalbis su žmogumi, kuris TIKRAI išklauso.
Net 15 minučių per dieną, kai rūpiniesi tik savimi, gali tapti atspirties tašku.
4. Kalbėk apie tai
Su artimu žmogumi, terapeutu, palaikančia bendruomene. Tylėjimas gilina izoliaciją. Dalinimasis – gydo.
5. Išmok sakyti „ne“
Ne kitiems, o sau – „ne“ perdėtam tempui, „ne“ kaltės jausmui, „ne“ vidiniam kritikui. Tik išmokus pasakyti „ne“, galima iš tiesų pasakyti „taip“ sau.
