Kaip sveikais pristatomų maisto produktų pakuotės formuoja mūsų pasirinkimus? Kauno technologijos universiteto Komunikacijos ir informacijos valdymo technologijų studentės atliktas tyrimas padeda suprasti, į kokius pakuotės elementus potencialūs vartotojai atkreipia daugiausia dėmesio.
Tyrime pasitelkiama moderni žvilgsnio sekimo (angl. eye-tracking) technologija, leidžianti praktiškai ištirti, kur vartotojas sutelkia dėmesį, rinkdamasis maisto produktus.
Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) studentės Saulės Savalenkovaitės bakalauro baigiamasis darbas apie grūdinių batonėlių pakuočių vizualinę komunikaciją sulaukė išskirtinio įvertinimo – jis buvo pripažintas kaip technologiškai inovatyviausias studijų programos darbas.
Sveiki produktai – tik skambus šūkis?
Saulė pasakoja daug dėmesio skirianti sveikai mitybai ir sveikatai palankių produktų pasirinkimui. Pasak jos, vartojimo tendencijos rodo, kad ji tokia ne viena – vis daugiau žmonių ima rūpintis savo sveikata.
„Būtent todėl susidomėjau, kaip įvairūs grūdiniai batonėliai parduotuvėse pateikiami vartotojui ir kaip jie įtikinami juos pirkti. Net jei produktas iš tiesų nėra sveikas, jis gali būti pristatomas kaip toks, pabrėžiant tik tam tikras jo savybes”, – sako studentė.
Grūdinių batonėlių pasiūla rinkoje gana didelė, o žmonės juos dažnai renkasi kaip sveikus užkandžius. Tokie teiginiai kaip „be glitimo”, „be pridėtinio cukraus” ar „su 18 proc. daugiau baltymų” leidžia vartotojui greitai susidaryti pirminę nuomonę apie produktą ir kartais netgi išvengti poreikio detaliai skaityti visą sudėtį.
Pakuotės pasako kur kas daugiau, nei nurodyta tekste. Spalvos, vizualiniai elementai, dizaino sprendimai ar net pati pakuotės forma gali veikti vartotojo pasąmonę. Pavyzdžiui, žalia spalva ir realistiškai pavaizduotos uogos gali būti siejamos su natūralumu, o siaura pakuotės forma – su lieknomis kūno formomis.
Pritaikė inovatyvią technologiją
Studentė teigia, kad svarbu ne tik išsiaiškinti, kokią pagrindinę žinutę apie produktą perteikia pakuotė, bet ir suprasti, kaip į ją reaguoja vartotojas. Šis tyrimas gali būti naudingas prekių ženklams, siekiantiems priimti pagrįstus sprendimus dėl dizaino ar vizualinės komunikacijos pasirinkimų.
Vienas didžiausių bakalauro darbo privalumų – modernios žvilgsnio sekimo technologijos pritaikymas. Tai suteikė galimybę analizuoti, kokie pakuotės elementai patraukia vartotojo dėmesį ne tik teoriniu, bet ir praktiniu lygmeniu.
„Tyrime pasitelkiau žvilgsnio sekimo technologiją, kuri vis dar nėra plačiai taikoma vizualinės komunikacijos ar dizaino tyrimuose. Ypač analizuojant Lietuvos rinkoje esančių maisto produktų pakuotes. Ši technologija leido ne tik analizuoti vizualinę komunikaciją ant pakuočių, bet ir praktiškai stebėti tyrimo dalyvių dėmesio pasiskirstymą. Ką jie pastebi pirmiausia, kiek laiko žiūri į tam tikrus elementus ir kam skiria daugiausia dėmesio”, – dalijasi Saulė.
Šiandienos amžiuje, kai dėl vartotojo dėmesio vyksta intensyvi konkurencija, gebėjimas jį patraukti, išlaikyti ir įtikinti tampa ypač svarbus.
Ugdė šiuolaikinius įgūdžius
Studentė sako, kad studijų metu tobulino svarbiausius komunikacijos specialistui reikalingus įgūdžius… Kritinį mąstymą, kruopščią duomenų analizę ir kontekstinį jų interpretavimą, viešąjį kalbėjimą bei rašymo gebėjimus.
„KTU žmogus nėra įstatomas į rėmus. Čia sudarytos visos galimybės mokytis, taikyti naujoves ir dirbti kartu su savo srities profesionalais – dėstytojais, kurie visuomet noriai atsako į visus klausimus. Visada itin vertinau tai, kad nejaučiau ryškios atskirties tarp studentų ir dėstytojų – nebijojau klausti, prašyti pagalbos ar konsultacijos”, – pasakoja Saulė.
Ji pabrėžia, kad dėstytojų, o ypač darbo vadovės lektorės Vilmos Sukackės, palaikymas ir paskatinimas motyvavo siekti aukščiausių rezultatų studijose bei drąsiai imtis naujų iššūkių – tarp jų ir pažangių technologijų taikymo.
