Pastaruoju metu žaislų pasaulyje sparčiai išpopuliarėjo naujas veikėjas – „Labubu“. Keistoko, bet žavaus veido figūrėlė iš Azijos tapo mados dalimi ir tarp Lietuvos vaikų: kuprinės, pakabukai, drabužiai su „Labubu” simbolika sparčiai užkariavo prekybos vietų lentynas. Bet ar žaislų tendencijos – tik trumpalaikės vartojimo bangos, ar jose slypi ir ugdomoji vertė? Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijos direktore prof. Renata Bilbokaite.
Žaislų mados – ne naujiena
Pasak profesorės, žaislų su monstriška išvaizda manija nėra kažkas neįprasto, o jų poveikis priklauso nuo konteksto, kuriame jie pasirodo, bei kaip tą vertiname ir pristatome mes, suaugusieji.
„Tai nėra naujovė ar netikėta vaikų reakcija į žaislą, juk visose kultūrose ir visais laikotarpiais vaikai turėdavo žaislus su tam tikromis ypatybėmis. Kodėl konkretus žaislas tampa toks populiarus? Dauguma jų yra labai mieli, minkšti, pozityvūs – kaip pasakose, animaciniuose filmuose esantys personažai. O vaikų raida plati – jie nuo fantazijų pereina į realybę. Vaikams įdomu tai, ko kasdien nemato. Seniau tai buvo raganos, pinčiukai, čeburaškos – juk visada realybėje neegzistuojantys gyvūnai įdomesni nei patys žmonės”, – atkreipia dėmesį pašnekovė.
„Labubu”, anot jos, yra ryškus to pavyzdys – tai pasakų stiliaus personažas, kurio išvaizda mažai ką primena iš realaus pasaulio, dar svarbiau – jame veikia ir gėrio, ir blogio charakteristikos ir tas savybes atitinkanti išvaizda – miela ir šiurpoka tuo pat metu.
Kodėl vaikus traukia „keisti” žaislai?
„Labubu” dažnai apibūdinamas kaip mielas, bet kiek šiurpus personažas. Nors parduotuvių lentynas nugulė lėlės su kraupia šypsena, didele, dantų pilna burna, su nagais ir kailiu, tačiau kūrėjas šį piktąjį elfą pristato kaip gerą norintį daryti personažą.
„Žaislas lyg ir mielas, bet šiurpios šypsenos. Tačiau visais laikais vaikus traukė pasakos apie laumes, raganas. Vaikų poreikis turėti pusiau negatyvius personažus yra rodiklis, kad jie nori matyti įvairias būdo savybes realybėje. Taip jie susipažįsta su pasauliu”, – pasakoja prof. R. Bilbokaitė.
Tokie žaislai padeda vaikams lavinti emocinį raštingumą, suvokti, kad pasaulis nėra vien tik geras arba blogas. Jie per žaidimą personažams priskiria žmogiškąsias savybes ir taip mokosi pažinti tikrąjį pasaulį.
Žaislų mados: nuo kūrybiškumo iki pavojų
Vis dėlto žaislų mados turi ir tamsiąją pusę – ypač, kai suaugusieji skatina jų kaupimą ar beatodairišką vartojimą.
„Suaugusieji, sukurdami sąlygas maniakiškam pirkimui, skatina aistras ir azartą. Ateityje, vaikui augant ar suaugus, tai gali virsti noru veltis į azartines veiklas. Tai lyg trumpalaikio džiaugsmo kėlimas, kuris neturi išliekamos vertės”, – kalba profesorė.
Ypač problematiškas yra „Labubu” „aklųjų dėžučių” (angl. blind box) principas – kai vaikas perka žaislą nežinodamas, kurį iš jų gaus.
„Kadangi „Labubu” yra žaislas-siurprizas, reikia atminti, kad žaislai neturėtų kelti ypatingai liūdnų emocijų. Pirkimas nežinant, ką gausi, pratina prie dalyvavimo loterijose, lošimuose. Kuo daugiau investuojame, tuo didesnis nusivylimas, kai gauname ne tai, ko tikimės. Taip pat tai tarsi moko vaikus sprendimo priėmimą atiduoti kažkam kitam į rankas, susitaikyti, kad tavo gyvenimo sprendimus priims tretieji asmenys. Juk gavus siurprizą niekada nežinai, ar gausi tai ko tikėjaisi, ko norėjai”, – pabrėžia ji.
Anot prof. R. Bilbokaitės, tokio pobūdžio vartojimas nemoko sprendimų priėmimo, o atsakomybę perkelia atsitiktinumui.
Tėvų vaidmuo – gyvybiškai svarbus
Pasak pašnekovės, ar verta pirkti „Labubu”, priklauso ne tiek nuo paties žaislo, kiek nuo tėvų požiūrio: „Tėvai turėtų apsispręsti patys, pirkti ar nepirkti „Labubu”. Jei žaislas bus perkamas, reikėtų tai daryti saikingai. Mokyti, kad žaislas įsigyjamas kaip paskatinimas. Priešingu atveju rodome pavyzdį, kad perkame dėl mados, o tai tampa gyvenimo vertybe. Nepirkite tik dėl mados – tai formuoja vaikams įsitikinimą, kad laimė yra daiktuose. Jei jie jų negali turėti, kyla nepasitenkinimas, frustracija.”
„Labubu”, kaip ir daugelis madingų žaislų, gali būti naudingas, jei jis naudojamas kaip įrankis kūrybai, žaidimui, emocijų pažinimui. Tačiau svarbu, kad pirkimo motyvai būtų apgalvoti, o ne nulemti mados ar spaudimo „turėti kaip visi”.
Tendencijos keičiasi, bet vertybių pamatai – lieka. Nuo jų priklauso, ar žaislas taps tik trumpalaikiu daiktu, ar ilgalaike ugdymo priemone.
