Kartais atrodo, kad vibratorius tapo beveik savaime suprantama šiuolaikinės moters intymaus gyvenimo dalimi. Apie jį kalbama drąsiai, estetiškai ir be ankstesnės gėdos – ir tai yra geras pokytis.
Tačiau kartu atsiranda naujas spaudimas: jei jo neturi ar nenori, gal kažko dar neatradai? Gal savo kūną pažįsti prasčiau? Todėl klausimas „ar vibratorius reikalingas kiekvienai moteriai?“ šiandien yra ne tik apie sekso žaislą, bet ir apie tai, kiek mūsų intymūs pasirinkimai iš tiesų priklauso mums.
Kai laisvė pradeda panašėti į naują taisyklę
Vibratorius dažnai pristatomas kaip moters seksualinės laisvės simbolis. Jį turinti moteris tarsi žino, ko nori, nebijo savo kūno ir nelaukia, kol partneris pats atspės, kas jai patinka.
Daugeliui moterų toks požiūris iš tiesų gali būti išlaisvinantis, ypač jei jos augo aplinkoje, kur moters seksualumas buvo nutylimas arba siejamas su gėda. Galimybė pačiai tyrinėti savo kūną gali tapti svarbia pažintimi su savimi.
Tačiau net išlaisvinančios idėjos kartais nepastebimai virsta naujais standartais. Jei pradeda atrodyti, kad vibratorius yra beveik būtinas norint būti seksualiai sąmoningai, drąsiai ar gerai pažįstančiai savo kūną, spaudimas niekur nedingsta – jis tik pakeičia formą.
Seksualinė laisvė nėra pareiga išbandyti kuo daugiau. Ji taip pat reiškia galimybę ramiai pasakyti: „man tai neįdomu“.
Nėra vieno būdo gerai pažinti savo kūną
Kai kurioms moterims vibratorius padeda aiškiau suprasti, kokie pojūčiai joms patinka, lengviau pasiekti orgazmą ar atrasti naują stimuliacijos būdą. Kitoms jis tiesiog suteikia daugiau žaismingumo būnant vienai arba poroje.
Tačiau tai nereiškia, kad jis yra trumpiausias ar geriausias kelias į savo kūno pažinimą.
Vienos moters malonumas gali būti labiau susijęs su intensyvia fizine stimuliacija, kitos – su lėtu prisilietimu, fantazija, emociniu artumu, balsu, kvapu ar jausmu, kad niekur nereikia skubėti. Kai kurioms sekso žaislai apskritai nesuteikia nieko, ko jos pasigestų.
Gebėjimas pažinti savo kūną nėra matuojamas tuo, kiek skirtingų dalykų esi išbandžiusi. Kartais jis kaip tik prasideda nuo gebėjimo atskirti tai, kas iš tiesų patinka tau, nuo to, kas tuo metu laikoma pageidaujamu ar „teisingu“ pasirinkimu.
Ar tau įdomu, ar tiesiog atrodo, kad reikėtų?
Tikras smalsumas gali skambėti labai paprastai: būtų įdomu pabandyti ir pažiūrėti, kaip jaučiuosi.
Visai kitaip skamba mintis, kad „gal jau reikėtų“. Nes draugės turi. Nes apie tai nuolat kalbama. Nes atrodo, kad seksualiai laisva moteris turėtų būti išbandžiusi daugiau. Nes partneriui gal būtų įdomiau. Nes nesinori pasirodyti pernelyg santūriai ar nepatyrusiai.
Tokioje vietoje verta savęs paklausti ne „kodėl aš dar neturiu vibratoriaus?“, o „ar man pačiai iš tiesų įdomu jį išbandyti?“.
Atsakymas nebūtinai turi likti toks pats visą gyvenimą. Šiandien gali nesinorėti, po metų gali pasidaryti smalsu. Galima išbandyti ir suprasti, kad tai ne tavo dalykas. Galima ilgai nesidomėti ir vėliau persigalvoti.
O jeigu su vibratoriumi orgazmą pasiekti lengviau?
Kai kurioms moterims vibratorius suteikia tokią stimuliaciją, su kuria orgazmą pasiekti lengviau ar greičiau. Ir būtent dėl to kartais atsiranda visai kita gėdos forma – atrodo, kad be papildomos priemonės kūnas turėtų „susitvarkyti pats“.
Gali kilti klausimų, kodėl partnerio prisilietimų ne visada pakanka arba kodėl vienas būdas veikia stipriau už kitą. Tačiau nėra pagrindo malonumo skirstyti į vertingesnį ir mažiau vertingą vien pagal tai, kaip jis pasiekiamas.
Jeigu vibratorius padeda geriau suprasti savo kūno reakcijas arba patirti daugiau malonumo, tai savaime nereiškia, kad su seksualumu ar santykiais kažkas negerai. Lygiai taip pat nėra jokio prizo už tai, kad sekso žaislų apskritai nenaudoji.
Problema greičiau prasideda tada, kai savo kūno reakcijas imame vertinti pagal tai, kaip, mūsų manymu, „turėtų būti“.
Santykiuose vibratorius kartais paliečia ne tik kūną
Poros intymiame gyvenime vibratorius gali tapti smagiu eksperimentu, tačiau kartais jis iškelia ir jautresnių klausimų.
Partneris gali pasijusti nereikalingas ar pradėti lyginti save su sekso žaislu. Moteris savo ruožtu gali nedrįsti pasakyti, kad norėtų jį įtraukti į seksą, nes bijo įžeisti partnerį arba išgirsti: „Ar tau manęs neužtenka?“
Tačiau vibratoriaus naudojimas nebūtinai yra komentaras apie partnerio gebėjimus. Dažniausiai tai tiesiog dar vienas būdas patirti kitokį pojūtį.
Daug svarbiau, kaip pora apie tai kalbasi. Ar galima pasakyti, kas patinka, nesijaučiant kaltai? Ar partneris gali pripažinti, kad jam dėl to nejauku, nepaversdamas savo nejaukumo draudimu? Ar abu gali kalbėti apie malonumą kaip apie bendrą smalsumą, o ne testą, kuris parodo, ar vienas kitam esate „pakankami“?
Kartais sekso žaislas santykiuose tampa visai ne sekso tema. Jis tiesiog parodo, kiek poroje yra vietos atvirumui.
Poreikiai gali keistis
Moterų seksualumas nėra nekintantis. Jį veikia gyvenimo etapas, santykiai, nuovargis, stresas, hormoniniai pokyčiai, savijauta ir santykis su savo kūnu.
Todėl visiškai normalu, kad vienu metu vibratorius gali visai nedominti, kitu – tapti smalsiu atradimu, o dar vėliau vėl pasitraukti į šalį. Lygiai taip pat normalu jo niekada nenorėti.
Svarbiausia nepradėti savo seksualumo vertinti pagal tai, kiek patirčių ar priemonių jame yra. Vienoms ryšį su savo kūnu padeda kurti savarankiškas malonumo tyrinėjimas, kitoms – poilsis, artumas, fantazija, judėjimas ar daugiau erdvės sau.
Taigi, ar vibratorius reikalingas kiekvienai moteriai?
Ne. Jis gali būti puikus būdas geriau pažinti savo kūną, atrasti naujų pojūčių, lengviau pasiekti orgazmą ar įnešti daugiau žaismingumo į santykius. Tačiau jis nėra būtina seksualinės brandos stotelė.
Galų gale svarbiausias klausimas nėra, kas guli tavo stalčiuje. Svarbiau, ar pasirinkimas priklauso tau – ne draugėms, ne partneriui, ne socialiniams tinklams ir ne įsivaizdavimui, kaip turėtų atrodyti seksualiai laisva moteris.
Kartais seksualinė laisvė yra smalsiai išbandyti tai, ko anksčiau nedrįsai. O kartais – visiškai ramiai pasakyti: man to nereikia.
