Orgazmas nėra toks savaime suprantamas, kaip dažnai vaizduojama. Nors jis neretai pristatomas kaip lengvai pasiekiamas, realybėje nemaža dalis žmonių susiduria su visai kitokia patirtimi. Kartais vien lytinės sueities neužtenka – prireikia papildomos stimuliacijos. O kartais ir jos nepakanka.
Kodėl taip nutinka? Atsakymas paprastai nėra vienas. Orgazmui įtakos turi fizinė stimuliacija, nervų sistema, emocinė būsena, patirtis, santykių dinamika bei mūsų pačių lūkesčiai. Pažvelkime į dažniausias priežastis.
Mintys sekso metu ir savęs stebėjimas iš šalies
Galvoje sukasi klausimai: ar partneriui patinka? ar jau „turėčiau“ jausti daugiau? kodėl dar ne? Šie ir panašūs vidiniai komentarai sekso metu dažnai lieka nepastebėti, tačiau būtent jie gali tapti viena pagrindinių priežasčių, kodėl kulminacija taip ir neateina.
Kai pradedame save stebėti iš šalies, įsijungia kontrolė. O malonumui reikia priešingo dalyko – atsipalaidavimo ir leidimo kūnui reaguoti be vertinimo. Psichologijoje šis reiškinys vadinamas savęs stebėjimu (angl. spectatoring) – kai dalis dėmesio nukreipiama ne į pojūčius, o į analizę. Kuo daugiau galvojame apie rezultatą, tuo mažiau vietos lieka pačiam patyrimui.
Kai kuriems žmonėms orgazmas vienumoje pasiekiamas lengviau nei su partneriu. Tai dažnai nėra fizinė problema – veikiau skiriasi įtampa, dėmesio paskirstymas ar vidinis saugumo jausmas. Vienumoje lengviau nesijausti stebimam ir nekelti sau lūkesčių.
Stresas ir nuovargis
Orgazmas nėra vien fizinė reakcija – jame dalyvauja visa nervų sistema. Jei kūnas gyvena nuolatinės įtampos režimu, trūksta miego ar poilsio, jam tiesiog sunkiau persijungti į malonumo būseną. Susijaudinimas gali atsirasti, bet gilus atsipalaidavimas – ne visada.
Kai organizmas orientuotas į pareigas ir išgyvenimą, seksualinis atsakas tampa ne prioritetu. Tokiu atveju priežastis slypi ne intymioje situacijoje, o bendrame gyvenimo tempe.
Per greitas tempas ir per trumpa įžanga
Susijaudinimas nėra jungiklis, kurį galima įjungti akimirksniu. Kūnui reikia laiko, kad pojūčiai sustiprėtų, o įtampa pamažu atslūgtų. Jei tempas per greitas ar dėmesys greitai nukrypsta į patį aktą, kūnas gali tiesiog nespėti pasiekti tokio susijaudinimo lygio, kuris reikalingas orgazmui.
Kai sunku pasakyti, kas iš tikrųjų malonu
Orgazmą sunkiau patirti, kai nežinome, kas iš tiesų veikia mūsų kūną. Kiekvieno žmogaus malonumo kelias yra individualus – tai, kas veikia vieną, kitam gali visai netikti. Jei malonumas niekada nebuvo tyrinėjamas, gali būti sudėtinga suprasti, ko iš tikrųjų reikia.
Savęs pažinimui gali padėti ir masturbacija – tai saugi erdvė be spaudimo stebėti savo reakcijas, ritmą ir tai, kas iš tikrųjų malonu. Partneris negali atspėti to, ko patys dar nepažįstame, todėl savęs pažinimas per laiką ir eksperimentuojant dažnai tampa svarbiu žingsniu link lengviau pasiekiamo orgazmo.
Netinkama arba nepakankama stimuliacija
Kartais problema nėra sudėtinga ar gili – tiesiog pasirinkta stimuliacija nėra ta, kuri jūsų kūnui veiksmingiausia. Skiriasi ne tik jautrios vietos, bet ir spaudimo stiprumas, ritmas, tempas. Tai, kas malonu vienam, kitam gali būti per silpna, per intensyvu ar tiesiog netinkama.
Čia svarbus ir atviras kalbėjimasis. Partneris negali nujausti, kas veikia geriausiai, jei apie tai nekalbama. Tai gali būti ne tik žodžiai – reakcijos ar dejonės taip pat yra būdas parodyti, kas malonu ir ką verta tęsti. Orgazmui svarbus ne tik prisilietimas, bet ir komunikacija.
Emocinio saugumo stoka ir ankstesnės patirtys
Jei santykiuose jaučiamas nerimas ar sunku visiškai atsipalaiduoti, kūnas gali likti budėjimo režime net ir intymumo metu.
Artumas ir pasitikėjimas turi ir biologinę pusę. Artimi prisilietimai, bučiniai, akių kontaktas ar švelnus fizinis ryšys skatina oksitocino – su artumu ir pasitikėjimu siejamo hormono – išsiskyrimą. Kai jo mažiau, atsipalaiduoti ir pilnai įsitraukti gali būti sudėtingiau.
Savo vaidmenį gali turėti ir ankstesnės patirtys. Jei intymumas kadaise buvo susijęs su skausmu ar spaudimu, organizmas gali reaguoti įtampa net ir saugioje situacijoje.
Skausmas intymumo metu
Jei seksas sukelia skausmą ar diskomfortą, kūnas natūraliai įsitempia. Tokiu atveju orgazmas tampa ne prioritetu – organizmas pirmiausia siekia apsisaugoti. Net ir nedidelis, bet pasikartojantis skausmas gali trukdyti atsipalaiduoti ir pilnai įsitraukti į patirtį.
Skausmo priežastys gali būti įvairios – nuo sausumo ar per mažo susijaudinimo iki infekcijų, hormoninių pokyčių ar kitų sveikatos problemų. Jei skausmas kartojasi, svarbu jo neignoruoti. Intymumas neturėtų būti kančia, o įvardijus priežastį dažnai galima rasti sprendimą – kartais pakanka paprastų pokyčių, kartais prireikia pasikonsultuoti su specialistu.
Vaistų ir hormonų poveikis
Kartais orgazmo sunkumai susiję su fiziologiniais pokyčiais organizme. Tam tikri vaistai – ypač kai kurie antidepresantai, vaistai nuo kraujospūdžio ar hormoniniai kontraceptikai – gali paveikti seksualinį atsaką. Jie gali sumažinti jautrumą, sulėtinti susijaudinimą ar apsunkinti kulminacijos pasiekimą, net jei noras išlieka.
Įtakos gali turėti ir natūralūs hormonų svyravimai – menstruacijų ciklas, nėštumas, žindymas, menopauzė ar ilgalaikis stresas. Jei pastebite, kad pojūčiai pasikeitė ar orgazmas tapo sunkiau pasiekiamas, verta tai ramiai aptarti su gydytoju. Kartais pakanka nedidelių korekcijų ar tiesiog žinojimo, kad tai – laikina.
Dažniausiai orgazmas nedingsta visam laikui – jis tampa priklausomas nuo situacijos. O tai dažnai reiškia, kad galima suprasti, kas jam trukdo.
