Kartais viskas būna gerai. Gal net labai gerai. Kūnas dar įšilęs, kvėpavimas pamažu rimsta, šalia – žmogus, su kuriuo ką tik buvai taip arti, kaip retai būni su kuo nors. Ir tada nutinka tai, ko visai nesitiki: akyse ima kauptis ašaros.
Ne todėl, kad skaudėjo. Ne todėl, kad kažkas peržengė ribą ar norisi pabėgti. Priešingai – kartais pravirkstama būtent po sekso, kuris buvo švelnus, intensyvus, artimas ir labai geras. Todėl pirmoji mintis dažnai būna pati painiausia: jeigu man buvo gera, kodėl dabar verkiu?
Ašaros po sekso gali gluminti, kelti gėdą ar net priversti suabejoti tuo, ką ką tik jautei. Tačiau jos nebūtinai reiškia, kad su tavimi, partneriu ar pačia patirtimi kažkas negerai. Kartais intymumas tiesiog paliečia daugiau, nei tą akimirką spėjame suprasti.
Kai kūnas sureaguoja greičiau, nei protas spėja suprasti
Seksas nėra vien fizinis veiksmas. Jame susitinka pojūčiai, kvėpavimas, nervų sistema, lūkesčiai, prisiminimai, drovumas, noras būti geidžiamai ir kartu pažeidžiamumas, kurį reiškia leisti kitam žmogui prieiti taip arti.
Susijaudinimo metu kūnas patiria daugybę fiziologinių pokyčių, o po orgazmo ar intensyvaus artumo palaipsniui grįžta į ramesnę būseną. Vienoms šis perėjimas atneša mieguistumą, kitoms – juoką, norą glaustis ar tylėti. Kartais kartu pasirodo ir ašaros. Jos nebūtinai reiškia liūdesį.
Kartais emocija net neturi aiškaus pavadinimo. Tai gali būti palengvėjimo, švelnumo, nuovargio, artumo ir pažeidžiamumo mišinys. Ypač jei kasdienybėje esi įpratusi daug ką kontroliuoti, akimirka, kai nebereikia nieko valdyti, gali pasirodyti netikėtai stipri.
Kodėl būtent geras seksas kartais sujaudina labiausiai?
Čia ir slypi paradoksas. Kartais pravirkstama ne po nuviliančio, o po ypač gero sekso.
Kai jautiesi geidžiama, išgirsta, saugi ir priimta, artumas gali paliesti ne tik tai, kas vyksta dabar. Jis gali labai ryškiai parodyti tai, ko anksčiau trūko.
Gal ilgai nebuvai liečiama taip švelniai. Gal buvai įpratusi daugiau galvoti apie kito žmogaus malonumą nei apie savo. Gal seksas anksčiau buvo vieta, kur reikėjo atrodyti seksualiai, reaguoti „teisingai“, ne per daug norėti ir ne per daug prašyti.
O tada atsiranda patirtis, kurioje nieko nereikia įrodinėti.
Kartais būtent šis kontrastas suspaudžia gerklę. Ne todėl, kad dabartyje kažkas negerai, o todėl, kad staiga pajunti skirtumą tarp to, ką gauni dabar, ir to, prie ko buvai pripratusi anksčiau.
Mintis „kodėl taip ilgai taikiausi su mažiau?“ nebūtinai pasirodo kaip aiškus sakinys. Kartais ji tiesiog tampa ašaromis.
Ašaros po sekso ne visada yra apie partnerį
Pamatęs ašaras partneris gali išsigąsti. Ar tau skaudėjo? Ar jis kažką padarė ne taip? Ar pasigailėjai? Ar buvo kažkokia riba, kurios jis nepastebėjo?
Šių klausimų nereikia ignoruoti. Jeigu artumo metu jautei spaudimą, skausmą, baimę, sustingimą, sutikai su tuo, ko iš tiesų nenorėjai, arba po sekso jautiesi nutolusi nuo savęs, ašarų nereikėtų automatiškai nurašyti „hormonams“ ar jautrumui.
Tačiau ašaros gali pasirodyti ir su žmogumi, kuriuo pasitiki, po sekso, kurio norėjai ir kuriuo mėgavaisi.
Tokiu atveju jos nebūtinai yra partnerio veiksmų komentaras. Jos gali būti susijusios su tavo pačios savijauta, nuovargiu, ankstesnėmis patirtimis, santykiu su savo kūnu ar tiesiog tuo, kiek daug artumo tą akimirką pajutai.
Kai liūdesys po sekso turi pavadinimą
Egzistuoja ir terminas postkoitalinė disforija – juo apibūdinamos neigiamos emocijos, kurios gali atsirasti po sekso, net jei pats seksualinis kontaktas buvo malonus ir vyko abipusiu sutarimu.
Tai gali būti liūdesys, nerimas, dirglumas, tuštumos jausmas ar noras verkti. Ir svarbi detalė: tokia reakcija nebūtinai reiškia, kad žmogus nenorėjo sekso ar kad santykiuose kažkas negerai.
Galbūt ji taip glumina todėl, kad kertasi su labai aiškiu scenarijumi, kurį esame išmokusios: geras seksas turėtų baigtis palaimingu atsipalaidavimu, šypsena ir noru prisiglausti. Tik tikras intymumas ne visada toks tvarkingas.
Kartais po jo jautiesi laiminga. Kartais alkana. Kartais nori miegoti. Kartais juokiesi. O kartais guli šalia žmogaus, su kuriuo ką tik buvo labai gera, ir nesupranti, kodėl tavo skruostu teka ašara.
Artumas kartais parodo, kiek daug visą dieną laikai savyje
Kasdienybėje galima puikiai funkcionuoti net tada, kai viduje kaupiasi nuovargis. Atsakai į žinutes, dirbi, rūpiniesi kitais, planuoji, prisimeni, ko negalima pamiršti. Net kūną lengva paversti dar vienu projektu: jį prižiūrėti, koreguoti, treniruoti, rengti, vertinti veidrodyje.
O artimas seksas bent trumpam gali pareikalauti priešingo dalyko – nebevaldyti.
Leisti sau ne atrodyti, o jausti. Ne stebėti savo kūną iš šalies, o iš tikrųjų jame būti. Ne galvoti, ar esi pakankamai seksuali, o priimti malonumą. Tai skamba paprastai, tačiau ne visoms taip jaučiasi.
Todėl kartais ašaros pasirodo būtent tada, kai nebereikia laikytis. Jos gali būti ne ženklas, kad akimirka buvo per sunki, o ženklas, kad pagaliau atsirado erdvės tam, ką visą dieną stūmei į šalį.
Sunkiausia kartais būna ne pravirkti, o būti pamatytai
Ašaros gali trukti minutę. Gėda dėl jų – gerokai ilgiau.
„Sugadinau momentą.“
„Dabar jis pagalvos, kad su manimi kažkas negerai.“
„Kodėl negalėjau tiesiog pasidžiaugti?“
Esame mačiusios daugybę vaizdų, kaip turėtų atrodyti geidžiama moteris. Kur kas mažiau – kaip atrodo moteris po malonumo, kai ji jautri, sutrikusi, susigraudinusi ir pati dar nežino kodėl.
Todėl pažeidžiamumas gali pasirodyti beveik kaip klaida.
Tačiau intymumas nėra tik gražioji sekso dalis. Jis yra ir galimybė būti pamatytai tada, kai nebeturi paruoštos reakcijos. Galbūt viena intymiausių akimirkų kartais prasideda ne nusirengus, o tada, kai nustoji slėpti tai, ką iš tiesų jauti.
Ką pasakyti, jei pati nežinai, kodėl verki?
Nebūtina iškart pateikti paaiškinimo.
„Man viskas gerai, tiesiog dabar labai jautru.“
„Buvo gera. Nežinau, kodėl pravirkau.“
„Duok man minutę.“
Kartais tiek visiškai pakanka.
Jeigu ašaros kartojasi, verta ne jų bijoti, o pastebėti aplinkybes. Ar jos ateina po orgazmo? Po ypač švelnaus sekso? Tik su konkrečiu žmogumi? Tomis dienomis, kai esi labai pavargusi ar įsitempusi? O gal dažniau tada, kai sutikai mylėtis, nors pati sekso nelabai norėjai?
Šie skirtumai svarbesni už bandymą bet kokia kaina sau pasakyti, kad „čia normalu“.
Jeigu po sekso nuolat apima stiprus liūdesys, nerimas ar panika, reakcija ima kelti kančią ar trukdyti intymiam gyvenimui, verta apie tai pasikalbėti su gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu.
Gal svarbesnis klausimas ne „kodėl verkiu?“
Mums patinka aiškūs paaiškinimai. Jei verkiu – vadinasi, liūdžiu. Jei seksas buvo geras – vadinasi, po jo turėčiau jaustis gerai. Jei myliu žmogų ir juo pasitikiu – vadinasi, artumas neturėtų palikti sunkių emocijų.
Tačiau kūnas ne visada paklūsta tokiai logikai.
Ašaros po gero sekso gali ateiti iš palengvėjimo, nuovargio, ilgesio ar netikėtai stipraus artumo. Kartais jos primena seną patirtį, kartais pasirodo tada, kai pagaliau jautiesi saugi, o kartais neturi vieno aiškaus paaiškinimo.
Todėl vietoj skubaus „kas su manimi negerai?“ verta savęs paklausti kitaip: ką iš tiesų pajutau tą akimirką, kai nebereikėjo nieko kontroliuoti?
Gal atsakymas ateis iškart. Gal tik po kurio laiko. O gal jo visai nereikės.
Nes ašaros po gero sekso nebūtinai reiškia, kad kažkas buvo negerai. Kartais jos atsiranda kaip tik tada, kai leidžiame sau jausti daugiau, nei esame įpratusios.
