Kartais vakare nenori nieko daugiau, tik nusiprausti, įlįsti į patogią pižamą ir ramiai užmigti. Jokio sekso, jokių ilgų bučinių, jokio papildomo dėmesio, į kurį reikėtų atsakyti. Tačiau jei partneris praeina pro šalį nė nežvilgtelėjęs, kažkas viduje nemaloniai suvirpa. Kodėl jis manęs neapkabino? Kodėl nebandė pabučiuoti? Ar aš jo vis dar traukiu?
Nenoriu sekso, bet noriu, kad jis manęs geistų. Šis prieštaravimas gali atrodyti nelogiškas, kartais net savanaudiškas. Juk jeigu pati nejauti seksualinio potraukio, kodėl taip svarbu žinoti, kad partneris tave vis dar geidžia?
Atsakymas slypi skirtume, kurį ne visada lengva pastebėti: noras mylėtis ir noras jaustis geidžiamai nėra tas pats. Vienas susijęs su seksualiniu potraukiu, kitas – su tuo, kaip jautiesi būdama kito žmogaus akyse. Ir kartais būtent pastarojo jausmo pasiilgstame labiausiai.
Galbūt pasiilgai ne sekso, o jausmo, kad jis tavęs nori
Prisimink santykių pradžią. Tą žvilgsnį, kuris užtrukdavo sekunde ilgiau. Ranką ant liemens, kai praeidavai pro šalį. Komplimentą, ištartą visiškai netikėtai. Jaudulį, kai suprasdavai, kad jis stengiasi prie tavęs priartėti.
Tokie momentai ne visada baigdavosi seksu. Tačiau jie leisdavo jaustis patraukliai, pastebėtai, ypatingai.
Ilgainiui partneriai dažnai pripranta vienas prie kito. Komplimentai tampa retesni, flirtą pakeičia praktiški pokalbiai, o prisilietimai kartais ima reikšti tik kvietimą į miegamąjį.
Ir štai čia gali atsirasti keistas ilgesys. Tu nebūtinai nori mylėtis, bet pasiilgsti to jausmo, kai partnerio akyse esi daugiau nei žmogus, su kuriuo dalijamasi kasdienybe.
Nori, kad jis tave pastebėtų. Kad kartais susižavėtų. Kad parodytų, jog vis dar esi jam patraukli.
Kodėl jo dėmesys kartais svarbesnis už patį seksą?
Jaustis geidžiamai daugeliui žmonių yra malonu. Tai gali sustiprinti pasitikėjimą savimi, suteikti artumo ir priminti, kad partneris vis dar mato tave romantiškai ar seksualiai.
Tačiau yra svarbus skirtumas tarp malonaus patvirtinimo ir situacijos, kai nuo partnerio dėmesio pradeda priklausyti tavo savivertė.
Jeigu jis tavimi žavisi, jautiesi graži. Jeigu neparodo susidomėjimo, imi abejoti savo patrauklumu. Vieną vakarą jo žvilgsnis pakelia nuotaiką, o kitą vakare jo abejingumas priverčia kritiškai apžiūrinėti save veidrodyje.
Tokiu atveju gali būti, kad ieškai ne tiek seksualinio artumo, kiek patvirtinimo, jog vis dar esi norima.
Tai nėra priežastis save kaltinti. Tačiau verta pastebėti, kiek tavo pasitikėjimas savimi priklauso nuo to, kaip į tave reaguoja partneris.
Kodėl gali nenorėti sekso, nors partneris tave traukia?
Seksualinis potraukis nėra pastovus. Jam įtakos gali turėti nuovargis, stresas, sveikata, hormoniniai pokyčiai, emocinė savijauta ir santykių aplinkybės.
Be to, seksualinis noras ne visada atsiranda spontaniškai.
Seksualinės sveikatos tyrėja Rosemary Basson savo darbuose aprašė vadinamąjį atsakomąjį seksualinį potraukį. Tai reiškia, kad kai kuriems žmonėms noras gali atsirasti jau prasidėjus maloniam, abipusiai pageidaujamam artumui, o ne būtinai prieš jį.
Todėl visiškai įmanoma jausti trauką partneriui, mėgautis jo flirtu ir prisilietimais, tačiau konkrečią akimirką nenorėti sekso.
Svarbu ir tai, kad malonus flirtas neprivalo virsti seksualine veikla. Norėti bučinio, apkabinimo ar jaudinančio žvilgsnio nereiškia sutikti su kuo nors daugiau.
Kai kiekvienas bučinys ima reikšti kvietimą į lovą
Įsivaizduok situaciją: partneris prieina iš nugaros, apkabina, pabučiuoja kaklą. Akimirka maloni, kol supranti, kad jis tikisi tęsinio.
Galbūt šiandien esi pavargusi. Galbūt nori tik pasiglaustyti. Tačiau jei tokios situacijos kartojasi, net nekaltas prisilietimas gali pradėti kelti įtampą.
Ne todėl, kad nemėgsti jo artumo. Tiesiog nenori kaskart aiškintis, kodėl šį vakarą nesinori mylėtis.
Ilgainiui gali pradėti vengti net to dėmesio, kurio iš tiesų pasiilgsti.
Todėl poroje svarbu išsaugoti prisilietimus, kurie nieko nereikalauja. Bučinį virtuvėje. Apkabinimą prieš miegą. Ranką ant šlaunies žiūrint filmą.
Kartais būtent žinojimas, kad gali priimti švelnumą neįsipareigodama seksui, padeda vėl atsipalaiduoti ir mėgautis artumu.
Ar norėti jo geismo, bet neatsakyti tuo pačiu yra savanaudiška?
Nebūtinai. Tu neprivalai norėti sekso vien todėl, kad jo nori partneris. Lygiai taip pat partneris neprivalo nuolat rodyti geismo, kad patvirtintų tavo patrauklumą.
Tačiau verta pagalvoti, kaip šis skirtumas veikia jus abu.
Jeigu nori, kad jis nuolat inicijuotų artumą, nors beveik visada atsisakai, partneris ilgainiui gali pasijusti atstumtas. Ypač jei nežino, kad tau patinka pats flirtas, dėmesys ir jausmas, jog esi geidžiama.
Problema nebūtinai slypi skirtinguose noruose. Kartais ji atsiranda todėl, kad abu tam pačiam veiksmui suteikiate skirtingas reikšmes.
Jam bučinys gali būti kvietimas į seksą. Tau – tiesiog būdas pajusti artumą.
Ir nė vienas iš jūsų nebūtinai klysta.
Kaip apie tai pasikalbėti, kad abu jaustumėtės suprasti?
Pradėk nuo to, ko iš tiesų pasiilgsti, o ne nuo priekaišto, kad partneris nebeskiria pakankamai dėmesio.
Gali pasakyti: „Man patinka, kai su manimi flirtuoji, net jei tą vakarą nenoriu sekso.“ Arba: „Pasiilgau tavo bučinių, kurie nebūtinai turi kur nors nuvesti.“
Taip pat svarbu išgirsti ir partnerį. Galbūt jis rečiau rodo iniciatyvą, nes bijo būti atstumtas. Galbūt jam sunku suprasti, kokio artumo norėtum.
Pabandykite aiškiau atskirti flirtą, švelnumą ir seksualinę iniciatyvą. Susitarkite, kad apkabinimas ar bučinys savaime nieko neįpareigoja, o norint daugiau galima apie tai tiesiogiai pasakyti.
Toks pokalbis ne tik sumažina nesusipratimų tikimybę, bet ir leidžia abiem laisviau reikšti savo norus.
Galbūt tau trūksta ne geismo, o savęs, kokia jautiesi būdama geidžiama
Kartais labiausiai pasiilgstame ne konkretaus prisilietimo ar komplimento, o savęs, kokios buvome tam tikromis akimirkomis.
Drąsesnės. Žaismingesnės. Mažiau susirūpinusios kasdienybe. Galinčios flirtuoti vien dėl malonumo, nesistengdamos nieko įrodyti.
Partnerio dėmesys gali padėti tą jausmą prisiminti. Tačiau jis neturėtų būti vienintelis jo šaltinis.
Verta pagalvoti, kada pati jautiesi patraukli, nepriklausomai nuo to, ar kas nors į tave žiūri. Galbūt šokdama, pasipuošusi vien dėl savęs, užsiimdama mėgstama veikla ar tiesiog leisdama sau būti ne tik atsakingai už visus ir viską.
Nes norėti būti geidžiamai nėra gėdinga. Tačiau dar svarbiau neprarasti jausmo, kad esi verta dėmesio net tomis dienomis, kai niekas tavęs nevilioja.
Ir galbūt kitą kartą, kai pagalvosi „kodėl jis manęs nebenori?“, verta pirmiausia paklausti savęs: ar aš iš tiesų ilgiuosi sekso, jo dėmesio, o gal jausmo, kad vis dar esu geidžiama?
Atsakymai gali būti labai skirtingi. Ir būtent nuo jų priklauso, ko iš tiesų reikia jūsų santykiams.
