Klitorinis, vaginalinis, mišrus, viso kūno ar net sportuojant patiriamas orgazmas – internete galima rasti stebėtinai daug skirtingų jo pavadinimų. Perskaičius apie juos gali pasirodyti, kad nepatyrusi vieno ar kito praleidai svarbią savo seksualumo dalį.
Tačiau mokslas šiuo klausimu gerokai atsargesnis. Nėra vienos visuotinai pripažintos lentelės, kurioje būtų tiksliai suskaičiuoti visi orgazmo tipai. Dažniausiai šiais pavadinimais apibūdinamas ne visiškai skirtingas kūno procesas, o vieta, stimuliacijos būdas arba tai, kaip pati moteris jautė kulminaciją.
Taigi kokius orgazmus moterys iš tiesų apibūdina ir kuo jie gali skirtis?
Ar kiekvienas orgazmas iš tiesų yra atskiras „tipas“?
Orgazmas yra sudėtinga kūno ir smegenų reakcija, kuri gali apimti ritmiškus dubens dugno raumenų susitraukimus, intensyvų malonumą, įtampos išsiskyrimą ir pakitusią kūno būseną. Vis dėlto orgazmo pojūtis nėra visoms vienodas – jis gali būti trumpas ir koncentruotas, gilus ir pulsuojantis, apimantis didesnę kūno dalį arba pasireiškiantis keliomis bangomis.
Tyrimuose moterys iš tiesų skirtingai apibūdina orgazmus, patirtus stimuliuojant klitorį ar makštį. Tačiau vis dar diskutuojama, ar tai atskiri fiziologiniai orgazmo tipai, ar skirtingi keliai į tą pačią kulminaciją.
Smegenų tyrimai taip pat rodo, kad klitorio, makšties, gimdos kaklelio ir spenelių stimuliacija gali aktyvinti iš dalies atskiras jutiminės smegenų žievės sritis. Vadinasi, skirtingos kūno vietos gali perduoti nevienodus signalus, nors galutiniame orgazmo procese dalyvauja platesnis nervų ir smegenų tinklas.
1. Klitorinis orgazmas
Klitoris laikomas svarbiausiu moters seksualinio malonumo organu. Matoma jo dalis yra tik nedidelė visos struktūros dalis – didžioji klitorio dalis tęsiasi kūno viduje.
Klitorinis orgazmas patiriamas tiesiogiai arba netiesiogiai stimuliuojant klitorį. Tai gali vykti rankomis, oralinio sekso metu, naudojant sekso žaislą, trinantis kūnais ar pasirenkant padėtį, kurioje klitoris gauna papildomą spaudimą.
Daugelis moterų šį orgazmą apibūdina kaip ryškų, koncentruotą ir lengviau kontroliuojamą. Vis dėlto nėra vieno tinkamo tempo ar prisilietimo – skiriasi mėgstama vieta, spaudimas, judesio kryptis ir ritmas.
2. Vaginalinis orgazmas
Vaginaliniu paprastai vadinamas orgazmas, patiriamas įsiskverbimo metu be sąmoningos išorinės klitorio stimuliacijos. Moterys jį neretai apibūdina kaip gilesnį, labiau pulsuojantį ir mažiau susitelkusį vienoje vietoje.
Tačiau šio termino tikslumas vis dar kelia diskusijų. Klitorio vidinės dalys yra arti makšties, todėl įsiskverbimo metu jos taip pat gali būti netiesiogiai veikiamos. Prie malonumo gali prisidėti makšties sienelių, aplinkinių audinių ir nervų stimuliacija.
Todėl negalėjimas patirti orgazmo vien įsiskverbimo metu nereiškia, kad kūnas „neveikia teisingai“. Daugeliui moterų tiesiog reikia kitokios arba papildomos stimuliacijos.
3. Mišrus orgazmas
Mišriu orgazmu dažniausiai vadinama kulminacija, kai vienu metu stimuliuojamas klitoris ir makštis. Prie šių pojūčių gali prisidėti ir kitos erogeninės zonos.
Kai kurios moterys tokį orgazmą apibūdina kaip stipresnį, ilgesnį arba apimantį didesnę kūno dalį. Tačiau jis nėra „aukštesnis lygis“ ar įrodymas, kad seksas buvo geresnis.
Mišrus orgazmas greičiau parodo, kad vienu metu į smegenis keliauja signalai iš kelių jautrių sričių. Tyrimuose taip pat pastebėta, kad klitorio ir makšties stimuliacijos derinimas gali sustiprinti subjektyviai patiriamą kulminaciją.
4. Gilusis arba gimdos kaklelio orgazmas
Kai kurios moterys teigia jaučiančios malonumą giliai makštyje arba gimdos kaklelio srityje. Toks orgazmas dažnai apibūdinamas kaip lėčiau kylantis, gilus ir sklindantis per dubenį ar pilvą.
Gimdos kaklelis turi nervinių jungčių, o jo stimuliacijos signalai gali pasiekti smegenis. Vis dėlto ši sritis nėra maloni visoms. Vienoms gilus spaudimas sukelia susijaudinimą, kitoms – diskomfortą arba skausmą.
5. Spenelių stimuliacijos sukeltas orgazmas
Speneliai ir krūtys daugeliui žmonių yra jautrios erogeninės zonos. Viename tyrime apie 82 proc. jaunų moterų teigė, kad jų stimuliacija sustiprino arba sukėlė seksualinį susijaudinimą.
Kai kurios moterys pasakoja galinčios pasiekti orgazmą vien stimuliuojant spenelius, nors tai pasitaiko gerokai rečiau nei genitalijų stimuliacijos sukeltas orgazmas. Smegenų vaizdinimo tyrimai parodė, kad spenelių stimuliacija gali aktyvinti sritį, kurioje apdorojami ir genitalijų siunčiami jutiminiai signalai.
Vienoms malonūs labai lengvi prisilietimai, kitoms – stipresnis spaudimas, o daliai žmonių ši zona seksualinio susijaudinimo beveik neveikia. Visos šios reakcijos normalios.
6. Analinės stimuliacijos sukeltas orgazmas
Išangės ir aplinkinėje srityje yra daug nervinių galūnėlių, todėl jos stimuliacija kai kuriems žmonėms gali būti maloni. Orgazmą gali sustiprinti ir tuo metu įsitempiantys dubens dugno raumenys bei netiesiogiai stimuliuojamos gretimos genitalijų struktūros.
Mokslas nėra aiškiai nustatęs, kad analinis orgazmas būtų visiškai atskira fiziologinė kategorija. Dažniau šiuo pavadinimu apibūdinamas orgazmas, kurį sukėlė arba sustiprino analinės srities stimuliacija.
7. Viso kūno arba be tiesioginės genitalijų stimuliacijos patiriamas orgazmas
Kai kurios moterys orgazmą apibūdina kaip bangą, kuri prasideda dubens srityje, bet išplinta per pilvą, krūtinę, rankas ar visą kūną. Kitos pasakoja kulminaciją patyrusios vien dėl fantazijų, kvėpavimo, miego ar intensyvaus fizinio krūvio.
Tokios patirtys retesnės, tačiau nėra vien interneto mitas. Nacionalinės JAV apklausos duomenimis, maždaug 9 proc. respondentų bent kartą gyvenime buvo patyrę su fiziniais pratimais susijusį orgazmą. Apie orgazmą miego metu bent kartą pranešė ir 41,8 proc. tyrime dalyvavusių moterų.
Sportuojant orgazmas dažniau siejamas su intensyviai dirbančiais pilvo ir dubens dugno raumenimis, pasikartojančiais judesiais ar spaudimu. Vis dėlto tai nėra rezultatas, kurį galima garantuotai išgauti pasirinkus konkretų pratimą.
8. Daugkartinis orgazmas
Daugkartiniu vadinami keli vienas po kito patiriami orgazmai. Tarp jų gali būti labai trumpa pertrauka, o kartais viena kulminacijos banga pereina į kitą taip sklandžiai, kad sunku nustatyti aiškią ribą.
Vieni orgazmai gali būti panašaus stiprumo, kiti – palaipsniui silpnėti arba stiprėti. Kai kurioms moterims po pirmojo orgazmo genitalijos tampa itin jautrios ir tęsti stimuliaciją nemalonu. Kitoms susijaudinimas išlieka, todėl įmanoma patirti kitą kulminaciją.
Ar „G taško orgazmas“ yra dar vienas tipas?
Vadinamasis G taškas dažniausiai apibūdinamas kaip jautresnė sritis priekinėje makšties sienelėje. Tačiau mokslas nepatvirtino, kad tai būtų aiškiai nuo aplinkinių audinių atskirtas, visoms moterims vienodas organas.
Šios vietos stimuliacija gali veikti klitorio vidines struktūras, šlaplę supančius audinius ir kitus jautrius darinius. Todėl patiriamas malonumas yra tikras, net jei pats terminas „G taškas“ anatomiškai nėra toks paprastas, kaip dažnai pateikiama populiariojoje kultūroje.
Ar skvirtingas yra orgazmo tipas?
Ne. Skysčio išsiskyrimas ir orgazmas yra susiję, tačiau tai nėra tas pats reiškinys. Skvirtingas ar moters ejakuliacija gali įvykti orgazmo metu, prieš jį arba jo visai nepatiriant.
Taip pat ne visos moterys orgazmo metu išskiria pastebimą skysčio kiekį. Jo nebuvimas nieko nepasako apie orgazmo stiprumą ar seksualinės patirties kokybę.
Skirtingų orgazmo patirčių pažinimas gali padėti geriau suprasti savo kūną, tačiau neturėtų tapti dar vienu spaudimo šaltiniu.
Nėra orgazmų hierarchijos, kurioje vaginalinis būtų brandesnis už klitorinį, mišrus – vertingesnis už vienos zonos, o daugkartinis – geresnis už vieną. Nėra ir vieno metodo, kuris vienodai veiktų kiekvieną kūną.
Kur kas svarbiau ne suskaičiuoti patirtus „tipus“, o pastebėti, kokie prisilietimai malonūs, koks tempas tinka ir kada kūnas iš tiesų jaučiasi saugus bei susijaudinęs.
