Namuose jis dėmesingas, rūpestingas ir švelnus. Tačiau vos atsiduriate draugų kompanijoje, kažkas pasikeičia. Jis pertraukia tave vidury sakinio, pasišaipo iš tavo pasakojimo arba staiga tampa neįprastai šaltas. Vėliau, likus dviese, vėl elgiasi taip, lyg nieko nebūtų nutikę. Ir būtent tai santykiuose glumina labiausiai – kodėl žmogus, su kuriuo jautiesi mylima, prie kitų kartais priverčia pasijusti visai kitaip?
Iš pradžių bandai nesureikšminti. Galbūt jis tiesiog labiau atsipalaiduoja su draugais. Gal nori pasirodyti sąmojingas. O gal tu pernelyg jautriai sureagavai į nekaltą pokštą? Tačiau kai po bendrų vakarų vis dažniau grįžti su nemaloniu jausmu, verta savęs paklausti, kas iš tiesų vyksta.
Kodėl prie draugų jis tampa kitu žmogumi?
Visi turime skirtingų savo asmenybės pusių. Darbe galime būti santūrūs, su artimiausiais draugais – triukšmingi, o namuose – gerokai jautresni. Tai natūralu. Aplinka, žmonės ir tarpusavio santykiai veikia mūsų bendravimą.
Todėl vien tai, kad partneris draugų kompanijoje elgiasi kitaip, dar nereiškia problemos.
Galbūt jis tiesiog mėgsta būti dėmesio centre. Gal draugų būryje nuo seno įprasta vienam kitą draugiškai pašiepti. Kartais noras pritapti ar sulaukti aplinkinių pritarimo paskatina žmogų elgtis kitaip, nei jis elgtųsi būdamas dviese.
Tačiau šis paaiškinimas turi ribas.
Viena, kai partneris tampa kalbesnis, daugiau juokauja ar mažiau demonstruoja švelnumą. Visai kas kita, kai draugų akivaizdoje pradeda menkinti tavo nuomonę, kritikuoti pasirinkimus ar juoktis iš dalykų, apie kuriuos kalbėti tau nemalonu.
Kai jo juokeliai prajuokina visus, išskyrus tave
Įsivaizduok vakarienę su draugais. Pokalbis pasisuka apie darbą, tu pradedi pasakoti apie sudėtingą savaitę, tačiau partneris staiga įsiterpia: „Tik nepradėk, ji visada viską dramatizuoja.“
Kažkas nusijuokia. Tu taip pat šypteli, nors viduje pasidaro nemalonu. Nenori sugadinti vakaro, todėl nutyli.
Tokios akimirkos dažnai būna keistai dviprasmiškos. Iš šalies – nieko ypatingo. Vienas komentaras, keli juokai, ir pokalbis juda toliau. Tačiau tau lieka jausmas, kad žmogus, iš kurio tikėjaisi palaikymo, staiga pasirinko būti ne tavo pusėje.
Porų santykių tyrinėtojas Johnas Gottmanas panieką – taip pat ir žeminantį humorą, priešišką sarkazmą ar demonstratyvų nuvertinimą – išskiria kaip vieną žalingiausių bendravimo modelių.
Žinoma, ne kiekvienas nevykęs pokštas reiškia panieką. Visi kartais pasakome ką nors neapgalvoto. Tačiau yra skirtumas tarp juokelio, kuris nepavyko, ir humoro, kuriame vienas žmogus nuolat tampa kito pramoga.
Ypač jeigu partneris puikiai žino, kad tau skauda, bet ir toliau elgiasi taip pat.
Skaudžiausia, kai viešai nuskamba tai, kas buvo skirta tik jums
Kartais partneris draugų akivaizdoje pasako ką nors, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo visai nekalta. Galbūt užsimena apie tavo nesaugumą dėl išvaizdos. Papasakoja apie nesutarimus su šeima. Arba paverčia pokštu situaciją, dėl kurios visai neseniai jam guodeisi.
Staiga asmeniška istorija, kuria dalijaisi pasitikėdama, tampa bendro pokalbio dalimi.
Toks momentas gali žeisti kur kas stipriau nei įprastas nesutarimas. Ne todėl, kad tavo paslaptis būtinai labai didelė. O todėl, kad ji priklausė erdvei, kurioje jauteisi saugi.
Intymumas santykiuose nėra vien fizinis artumas. Tai ir galimybė parodyti savo pažeidžiamumą, nebijant, kad vieną dieną jis taps pokštu prie vakarienės stalo.
Žinoma, partneris gali netyčia atskleisti tai, ką norėjai pasilikti sau. Tačiau tuomet svarbu ne vien tai, ką jis pasakė, bet ir kaip sureaguoja sužinojęs, kad peržengė tavo ribą.
Nepastebimai pradedi keisti savo elgesį
Bene iškalbingiausias ženklas kartais būna ne partnerio komentarai, o tai, kaip pati pradedi elgtis jo draugų kompanijoje.
Galbūt anksčiau mėgdavai pasakoti istorijas, tačiau dabar dažniau tyli. Prieš pasakydama savo nuomonę pagalvoji, ar jis nepradės prieštarauti. O kalbai pasisukus apie jautresnius dalykus, stengiesi kuo greičiau pakeisti temą.
Net gali pradėti iš anksto nerimauti prieš bendrus susitikimus, nors anksčiau jų laukdavai.
Žinoma, vienas nemalonus vakaras dar nieko neįrodo. Tačiau jeigu nuolat jauti poreikį save kontroliuoti, kad išvengtum partnerio pašaipų ar nepasitenkinimo, verta į tai atkreipti dėmesį.
Ypač kai supranti, kad būdama su kitais žmonėmis jautiesi laisvesnė nei būdama šalia jo.
Pasikartojantis viešas žeminimas, ypač lydimas bauginimo, kontrolės ar kaltės primetimo, gali būti emocinio smurto požymis. Tokiu atveju svarbu ne ieškoti pateisinimų partnerio elgesiui, o rimtai įvertinti savo savijautą ir saugumą.
Daugiausia apie santykius pasako pokalbis grįžus namo
Po tokio vakaro kartais norisi tiesiog nusivilkti drabužius, nusiprausti ir pamiršti viską, kas įvyko. Ypač jeigu partneris staiga vėl tampa tuo pačiu švelniu žmogumi, kurį pažįsti.
Tačiau neišsakytas nusivylimas retai išnyksta vien todėl, kad vakaras baigėsi.
Įsivaizduok, jog pasakai, kad jo komentaras tave įskaudino. Jis nustemba, galbūt iš pradžių bando paaiškinti, ką turėjo omenyje, bet galiausiai išklauso ir pripažįsta, kad pasielgė neapgalvotai.
Tai rodo, kad tarp jūsų yra erdvės kalbėtis net apie nemalonius dalykus.
Visai kitaip jautiesi, kai išgirsti: „Tu niekada nesupranti juokų“, „Visi juokėsi, tik tau nepatiko“ arba „Vėl iš nieko darai problemą.“
Partneris gali kitaip prisiminti situaciją ar nesuprasti tavo reakcijos. Tačiau nuolat nuvertinami jausmai ilgainiui gali paskatinti abejoti savimi.
Ir tuomet skaudina jau ne tik tai, kas nutiko prie draugų. Skaudina ir suvokimas, kad namuose apie tai negali atvirai pasikalbėti.
Kaip pasakyti, kad jis peržengė ribą?
Jeigu santykiuose jautiesi saugiai, apie nemalonų elgesį verta kalbėtis tada, kai abu esate ramūs. Nebūtina pradėti nuo didelių kaltinimų ar bandymo išsiaiškinti, kodėl jis prie draugų tampa kitoks.
Kartais užtenka vienos konkrečios situacijos.
Pavyzdžiui: „Kai vakar prie draugų pajuokavai apie mano darbą, pasijutau pažeminta. Žinau, kad galbūt nenorėjai manęs įskaudinti, bet nenoriu, kad mano sunkumai taptų pokštų tema.“
Svarbu ne tik įvardyti, kas nepatiko, bet ir pasakyti, kokio elgesio tikiesi ateityje.
Tačiau verta prisiminti ir kitą dalyką: santykių problemos neišsprendžiamos vien tobulu bendravimu. Net labai švelniai išsakytas prašymas nieko nepakeis, jeigu partneris nenori jo girdėti.
Todėl stebėk ne tik tai, ką jis pažada po pokalbio, bet ir tai, kaip elgiasi kitą kartą.
Jeigu baiminiesi jo reakcijos, patiri grasinimus ar nuolatinį žeminimą, neprivalai aiškintis viena. Tokiais atvejais svarbu ieškoti palaikymo ir pagalbos saugioje aplinkoje.
Pagarba neturėtų likti už uždarų durų
Galbūt partneris iš tiesų labiau atsipalaiduoja su draugais. Galbūt jam sunku parodyti švelnumą prie kitų. O gal, norėdamas sulaukti aplinkinių dėmesio, kartais nepastebi, kad jo žodžiai žeidžia.
Tačiau skirtumas tarp žmogaus, kuris kartais pasielgia neapgalvotai, ir žmogaus, kuris nuolat menkina, atsiskleidžia ne vien per jo ketinimus. Jį parodo pasikartojantis elgesys ir noras keistis.
Santykiuose nereikia visada būti vienas kito dėmesio centre. Nereikia visą vakarą sėdėti susikibus rankomis ar kiekvienam pokštui pritarti vien dėl to, kad esate pora.
Tačiau net ir didžiausiame draugų būryje turėtum jaustis žmogumi, kurio nuomonė, jausmai ir orumas yra svarbūs.
Nes švelnumas, kurį patiriate būdami dviese, neturėtų išnykti vos atsiradus žiūrovams. O pagarba neturėtų būti tai, ką partneris prisimena tik grįžęs namo.
