Lietuvoje vasaros pabaiga – tai metas, kai virtuvės kvepia raugtais agurkais, virtais uogienių burbuliukais ir prieskoniais iš verdamo pomidorų padažo. Tačiau pastaraisiais metais tradicinį konservavimą vis dažniau keičia modernesnė ir praktiškesnė alternatyva – vakavimas. Tačiau kas iš tiesų yra vakavimas stiklainiuose ir kuo jis skiriasi nuo mums įprasto konservavimo?
Vakavimas stiklainiuose – kas tai?
Vakavimas – tai procesas, kurio metu iš stiklainio pašalinamas oras, kad susidarytų hermetiškas sandarumas, užtikrinantis ilgesnį maisto galiojimą be konservantų ar papildomo acto kiekio. Dažniausiai tam naudojamos specialios vakuumavimo mašinos arba stiklainiai su vakuuminiu dangteliu.
Svarbiausia vakavimo esmė – sumažinti sąlytį su deguonimi, kuris skatina mikroorganizmų dauginimąsi ir maisto gedimą.

O kuo skiriasi nuo konservavimo?
Nors abu procesai skirti maistui ilgiau išlaikyti, jų skirtumai gana reikšmingi:
Savybė | Konservavimas | Vakavimas |
---|---|---|
Metodas | Maistas užpilamas verdančiu marinatu, uogiene ar sūrymu, dažnai su actu, cukrumi ar druska | Maistas dedamas į stiklainį, išsiurbiamas oras, sandariai uždaromas |
Šiluma | Dažnai naudojamas terminis apdorojimas (pvz., kaitinimas, virinimas) | Neretai be terminio apdorojimo arba su minimalia pasterizacija |
Prieskoniai/konservantai | Naudojamas actas, druska, cukrus, prieskoniai | Dažnai be papildomų konservantų |
Galiojimo laikas | Ilgas (iki metų ar ilgiau) | Ilgas, bet priklauso nuo laikymo sąlygų ir produkto tipo |
Skonis | Dažnai intensyvesnis, dėl prieskonių ir acto | Natūralesnis, arčiau šviežio produkto |
Kokiems produktams tinka vakavimas?
Vakavimas ypač tinka šviežiems ar termiškai mažai apdorotiems produktams, kuriuos norime išlaikyti kuo natūralesnės sudėties:
- Šviežiems pomidorams savo sultyse
- Keptoms ar troškintoms daržovėms be acto
- Uogienėms be papildomo cukraus
- Padažams, pagardams
- Paruoštam maistui (pavyzdžiui, troškiniams, sriuboms, košėms)
- Virtiems vaisių tyrelėms ar kūdikių maistui
Taip pat dažnai vakavimas naudojamas užšaldytų produktų pakuotėms, tačiau stiklainiuose – tai patogus būdas ruošti atsargas šaldytuvui ar trumpesniam laikotarpiui.

Kaip vyksta vakavimo procesas?
Vakavimo stiklainiuose procesas paprastas, bet reikalaujantis švaros ir tikslumo:
- Į stiklainį sudedamas maistas – karštas arba kambario temperatūros.
- Ant viršaus dedamas specialus dangtelis su vakuumo vožtuvu.
- Naudojama vakuumavimo pompa (rankinė ar elektrinė), kuria ištraukiamas oras iš stiklainio.
- Stiklainis tampa hermetiškai uždarytas – dangtelis lengvai įlinksta, rodo vakuumo buvimą.
- Stiklainis laikomas šaldytuve arba vėsioje patalpoje, priklausomai nuo produkto pobūdžio.
Ar vakuumuotas maistas gali būti laikomas ilgai?
Taip, tačiau laikymo trukmė priklauso nuo to, koks produktas ir kaip jis buvo paruoštas. Pavyzdžiui:
- Šviežios daržovės vakuumuotos – laikomos šaldytuve iki 7–10 dienų.
- Termiškai apdorotas maistas (troškiniai, sriubos) – 2–3 savaites šaldytuve.
- Uogienės ar padažai – iki kelių mėnesių, jei laikomi tinkamomis sąlygomis.
Jei norite ruošti atsargas žiemai, rekomenduojama papildomai pasterizuoti ar trumpai pakaitinti stiklainius, kad būtų užtikrintas dar ilgesnis saugumas.
Pagrindiniai vakavimo privalumai:
✅ Mažiau acto, cukraus ar druskos – sveikesnė sudėtis
✅ Maistas išlieka natūralesnio skonio ir spalvos
✅ Daugiau kontrolės, ką dedate į stiklainį
✅ Galite konservuoti net nedidelius kiekius, neįjungdami puodų ir viryklių
✅ Tinka net kasdienei virtuvei – paruošite ir laikysite šaldytuve ar šaldiklyje
Į ką atkreipti dėmesį?
- Vakuumuotas maistas turi būti šviežias, kokybiškas ir be mikrobiologinės taršos.
- Stiklainiai ir dangteliai – sterilūs ir švarūs.
- Stebėkite vakuumo indikatorius – jei dangtelis pakilęs, vakuumas išnyko, reikėtų produktą suvartoti kuo greičiau.
- Nepainiokite su konservavimu ilgam laikymui kambario temperatūroje – be pasterizacijos tai ne saugu.