Greta Kuliušaitė – žmogus, kuris savo kūrybą, juoką, pozityvą ir pasitikėjimą savimi skleidžia daugiau nei šimtui tūkstančių sekėjų. Mergina turi begalę skirtingų veiklų: jos kuriamas turinys socialinėje medijoje apima fotografiją, saviugdą, sveiką gyvenseną, stilių, keliones, sportą, muziką ir net automobilius. Visgi, jaunos kūrėjos kelias į žinomumą prasidėjo būtent nuo talento fotografuoti.
Iš Šiaulių kilusi Greta fotografija susidomėjo dar vaikystėje – pirmąkart mamos fotoaparatą į rankas paėmė būdama dešimties metų. Šis susidomėjimas neišblėso, tad trylikametei mergaitei tėvai padovanojo retušo pamokas. Taip eksperimentai fotografuojant aplinką, šeimą ir drauges po truputį tapo nuotraukomis, nugulusiomis ant žurnalų viršelių.

Aplinka spaudė būti kažkuo daugiau
Vis dėlto, paklausta, ar kada nors įsivaizdavo save garsios fotografės rolėje, mergina atsako: „Tikrai negalvojau, kad tai bus mano profesija, todėl, kad iš aplinkos spaudimas neleido galvoti, jog menai gali būti komfortiškas pragyvenimo šaltinis.“
Greta atvirauja, kad jautė spaudimą siekti „kažko daugiau“, kadangi mokykloje jai puikiai sekėsi tikslieji mokslai. Mergina išvyko studijuoti į Londoną ir ten įgijo bakalauro diplomą, tačiau per tą laiką aistra fotografijai nedingo, tad prioritetą ji teikė būtent šiai veiklai. Visgi, mokslo svarbos ji neneigia: „Studijos šiais laikais svarbu, jeigu žinai, ko nori ir tai darai dėl savo pasirinkimo, o ne dėl kitų žmonių.“

Technikos subtilybių neužtenka
Vis dėlto, fotografijos ji mokėsi ne universitete – jos nuomone, teisingos technikos išmokti neužtenka: „Manau, kad geras fotografas savo menu sugeba paliesti kitą – ar tai būtų susimąstyti priverčiantis portretas, ar tai būtų kadras iš gamtos, kuriame slypi daug konteksto, idėjos, istorijos pasakojimo – ir jam per nejudančią, nekalbančią nuotrauką pavyksta tai perteikti. Manau, kad studijose neįmanoma to išmokti, jei neturi to natūraliai iš savęs.“
Save vadinanti „savamoksle“ Greta Kuliušaitė dabar fotografuoja įvairias garsenybes, o jos darytos nuotraukos matomos ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Anot merginos, pradžioje jos klientų paieška beveik neegzistavo – naujus klientus atvedė tiesiog draugių ir pažįstamų rekomendacijos. Taip hobis pamažu tapo ir darbu.

„Esu verta daugiau“
„Pradžioje tikrai buvo sunku tą savo vertę pinigais nusistatyti… Labai dažnai žmonės, kurie pas mane lankydavosi – net ir tokie, kurie man mokėdavo pinigus ir faktas, kad džiaugdavosi, jog moka nedaug – jie mane skatindavo pakelti savo kainas, imti daugiau, priimti mažiau žmonių tam, kad tausočiau savo energiją. Ir iš tikrųjų labai padėjo tie paskatinantys komentarai iš visokių žinomų žmonių, kurie jau turėjo daugiau patirties, kad aš esu verta daugiau“, – dalinasi fotografė.
Daugumai pradedančiųjų jaunų kūrėjų būna sunku sau uždėti kažkokio specialisto etiketę, o dar sudėtingiau savo darbui nustatyti kainą. Greta – ne išimtis, tačiau dabar ji į savo įdirbio vertę žiūri ne tik iš finansinės pusės, bet ir dvasiniu lygmeniu: „Labai padėjo stebėti savo kolegas, kuo jie užsiima, su kuo dirba, kaip atrodo jų nuotraukos – tiesiog analizuoti rinką. Ir manau, kad vis dar „po šiai dienai“ sunku įkainoti savo darbus… Stengiuosi žiūrėti ir energetiškai: ar tai atperka laiką ir pastangas, kurias įdedi į fotosesiją, mainais į tai, ką gauni atgal.“

Žmonės sugrįžta dėl nuoširdumo
Yra nemažai žmonių, kurie įsitraukia į fotografiją su mintimi, jog šioje srityje – geri pinigai. Vedami siekio „lengvai“ užsidirbti, dažnai šią veiklą ir nutraukia, mat būti geru fotografu reikia turėti tam tikrų asmeninių savybių, būti „pasikausčius“ psichologiškai. Viename interviu buvęs fotografas pasakojo, jog nustojo fotografuoti supratęs, jog, anot jo, šioje profesijoje daug apsimetinėjimo.
Tačiau Greta griežtai paprieštarauja: „Tam viešam žmogui norėčiau palinkėti sėkmės, nes visiškai absoliučiai nesutinku. Tai neturi būti „fake“ (liet. – netikra, aut. past.) ir jeigu tai reikia „feikinti“ – modelis tai pajaus. Niekada gyvenime nesu kažko pasakius, ko nuoširdžiai negalvojau, tik tam, kad „užvesčiau“ modelį. Būtent dėl to pas mane žmonės ir sugrįžta, nes jie žino, kad tai buvo nuoširdu ir tą atspindi rezultatai.“

Siekia sukelti norą pamatyti daugiau
G. Kuliušaitė dažniausiai fotografuoja moteris – labiausiai jai patinka atskleisti moterišką grožį ir suteikti klientėms pasitikėjimo savimi: „Ir tai, ką bandau „pagauti“ ir tai, ką labiausiai patinka fotografuoti, yra visą laiką apie tokią paslaptį, moteriškumą, seksualumą – bet ne vulgarų. Mėgstu sakyti dažnai savo modeliams, kad turim žiūrovą sugundyti, sukelti jam kažkokias emocijas, bet galų gale nieko taip ir neparodyti, kad jam išliktų toks noras pamatyti daugiau.“
„Būtent tą jausmą ir gaudau, bandau jį sukurti kartu su merginomis. Savo nuotraukas labai sunku lyginti su kitų žmonių, bet savaime suprantama, jog visą laiką stengiuosi, kad už jų slypėtų kažkokia idėja. Kažkoks gal net vaidinimas tarp manęs ir modelio, užmanymas, o ne tiesiog gražios nuotraukos“, – sako fotografė.

Fotografija – daugiau nei nuotraukos
Neretai žmonės nesupranta asmeninių fotosesijų tikslo, viešajame diskurse galima pastebėti kritiškus komentarus apie kainas ir profesionalių nuotraukų esmę. Tačiau Greta patikina, jog fotografija – kur kas daugiau nei tiesiog nuotraukos.
„Tas moteriškumas, su kuriuo sieju savo fotosesijas, ir yra tas atsipalaidavimas, leidimas sau tiesiog būti be „privalai“, „turi padaryti“ ir panašiai. Mes tą moterį visą dieną šokdinam, gražinam, giriam, puošiam, ja žavimės. Man atrodo, kad čia tokia labai gera praktika pabėgti nuo kasdienės rutinos, nuo darbų, nuo namų ruošos ir tiesiog pabūti ta deive, ta princese… Leisti sau atskleisti moterišką energiją žinant, kad nereiks tuoj bėgti rinkti skalbinių nuo grindų“, – apie fotosesijos užkulisių magiją pasakoja Greta.

„Vyrų ir moterų energijos yra labai susimaišiusios“
Moteriškumo tema fotografė kalba ne tik per nuotraukų prizmę, bet ir socialiniuose tinkluose. Merginą sekėjai žino kaip „stipraus“ charakterio, turinčią nemažai priešingos lyties draugų ir stereotipiškai vyriškų interesų. Greta savo „Instagram“ paskyroje minėjo, jog buvo išsikėlusi sau tikslą labiau priimti ir atskleisti savo kitokią – moteriškesnę ir seksualesnę pusę tiek įvaizdžiu, tiek dvasine prasme.
Paklausta, kodėl, jos nuomone, socialinėje medijoje vis dažniau grįžtama prie vyriškumo ir moteriškumo temos, Greta sako pastebėjusi disbalansą: „Vyrų ir moterų energijos yra labai susimaišiusios. Manau, kad moterys pagaliau atkreipė dėmesį į tai, jog iš vyrų nesulaukia emocinio intelekto. Kadangi vyrai yra šiaip labiau linkę užsidaryti, nelinkę šnekėtis, atsiverti. Moteriai tai sukuria tokį atstūmimą, dėl to ji tiesiog šiek tiek tampa pasidavusi, nuleidusi rankas, pradeda pati bandyti vesti santykius, o juos turėtų vesti vyriška energija.“

„Taip moteris perima vyrišką poziciją, o vyras vis labiau atsipalaiduoja ir atsiranda kone „vaiko ir mamos“ santykis. Ji tuomet tampa vyru, mama ir viskuo, išskyrus tą atsipalaidavusią ir santykiais pasitikinčią moterį. Abi lytys šiais laikais dirba darbus, tad manau, kad dėl to viskas taip kažkaip ir išsibalansavo“, – svarsto mergina.
Nemalonios situacijos – pamoka
G. Kuliušaitė klientams savo humoro jausmu ir pozityvia energija sukuria saugią aplinką atskleisti save tokiu kampu, kokio pačios klientės iš savęs dažnai nesitiki. Fotografei moterų emocijos fotosesijos metu ir džiūgavimai gavus nuotraukas yra geriausias atlygis. Vis dėlto, kartais pasitaiko ir sudėtingesnių situacijų.
„Teko dalyvauti fotosesijoje, kurioje buvau filmuojama, o modelis mane įžeidinėjo. Buvo tikrai labai nejauku, bet visiškai stengiausi to neparodyti. Vėliau turėjau galimybę rinktis su tokiais žmonėmis nebedirbti ir atvirai pasakyti, kad galbūt jiems reikia kito fotografo, nes visi tie, su kuriais buvo kažkiek nepatogu, bandė dar kartą užsirašyti. Tai turbūt rodo, kad neblogai atsilaikiau. Iš to išmokau, kad viskas yra laikina – tas nepatogumas tikrai netruks ilgiau kelių valandų ir tada bus galima sau ramiai užversti tą puslapį“, – dalinasi Greta.

Neigiami komentarai – nebestebina
Mergina dažniausiai būna už objektyvo, tačiau kuriant turinį pasirodo ir prieš kameras. Greta ne kartą yra pasidalinusi nemaloniais ir įžeidžiančiais komentarais, kuriuos rašo ne tik už anoniminių anketų pasislėpę žmonės. Tačiau šiandien ji sako per daug asmeniškai jų nepriimanti: „Seniau galbūt buvo sunkiau atlaikyti kažkokias apkalbas, pirmus neigiamus komentarus, bet dabar tai jau tiesiog tapo darbo dalimi.“
Svarbiausia – autentiškumas
Neretai jauni kūrėjai siekia išpopuliarėti atkartodami tendencijas, kopijuodami jau socialinėje medijoje esantį populiarų turinį. Nors Greta kuria turinį skirtingomis temomis, ji visuomet bando išlikti savimi: „Stengiuosi visada kurti tai, kas yra įdomu man pačiai. Į kitų žmonių galvą aš neįlįsiu ir nežinosiu, kas jiems šiuo metu yra įdomu. Tačiau jeigu kursiu autentišką, nuoširdų turinį, visada pritrauksiu auditoriją, kuri mane palaikys. Nebandau nuspėti auditorijos minčių, nes galų gale vis tiek gali nepataikyti.“

„Jauniems kūrėjams patarčiau būtent tai – ieškoti savo autentiškumo. Jis yra neišsenkantis. Jeigu bandysite pataikyti į kažkokią vagą, jūs vieną dieną išsisemsite. Jums tai taps neįdomu ir nebeturėsit idėjų, nes jų niekada ir neturėjot, o viską darėt pagal „trend‘us“ (liet. – tendencijas, aut. past.)“, – sako G. Kuliušaitė.